fantãstinė literatūrà, mókslinė fantãstika, grožinės literatūros kūriniai, kuriuose neegzistuojantys arba dar neatrasti ar neišaiškinti reiškiniai, objektai ar ištisi pasauliai aprašomi tarsi realiai egzistuotų. Skiriamos 3 teminės fantastinės literatūros atmainos: kelionių, utopinė ir mokslinė fantastinė. Dar fantastinė literatūra skirstoma į mokslinę fantastinę (science fiction), kurioje įvairius fantastinius reiškinius mėginama paaiškinti racionaliai, ir maginę fantastiką (fantasy), kur susipina magiškasis ir realusis pasauliai. Vakarų Europos literatūroje fantastinė literatūra dažnai skiriama nuo mokslinės fantastikos. Fantastinė literatūra skirstoma į daugybę teminių porūšių. Populiariausios temos: laiko kelionės, kosminė opera (space opera), mokslinė techninė fantastika (hard science), alternatyvūs pasauliai, kiberpankas (arba kibernetinė fantastika, cyberpunk), postkiberpankas (arba postkibernetinė fantastika, postcyberpunk), keistasis realizmas (weird fiction) ir kita.
Fantastinių elementų buvo senovės graikų dramaturgų komedijose (Aristofano Paukščiai), 12–15 a. karaliaus Artūro legendų ciklo riteriniuose romanuose (Chrétieno de Troyes kūriniai), viduramžių religinėje mistinėje literatūroje (Guillaume’o de Lorriso poema Rožės romanas), utopiniuose kūriniuose (T. More’o Utopija 1516) ir kelionių į egzotiškas ar nebūtas šalis aprašymuose. 18 a. atsirado fantastinės literatūros pirmtakas – gotikinis romanas (H. Walpole’o Otranto pilis 1765), kuriame susiduria realusis ir dvasių pasauliai. M. Shelley romane Frankenšteinas (1818) gotikinio romano stilistika derinama su naujausiomis mokslo žiniomis. Šis kūrinys kartu su J. Verne’o nepaprastų kelionių romanais, N. Hawthorne’o fantastiniais pasakojimais ir E. A. Poe siaubo bei mistiniais kūriniais padėjo susiformuoti fantastinei literatūrai. Jos pradininku laikomas H. G. Wellsas (romanas Laiko mašina 1895, Pasaulių karas 1898), kurio kūriniuose atsirado naujo tipo herojus – visa žmonija. Fantastinės literatūros skiriamuoju bruožu tapo visuomenės raidos tendencijos, jos likimas. Fantastinė literatūra labiausiai paplito 20 a. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Pasak I. Asimovo, JAV moksliniame fantastiniame romane 1926–38 vyravo kosminiai nuotykiai, 1935–50 – mokslas, 1950–65 – sociologija. Populiarios fantastinės literatūros temos – žemiškų ir nežemiškų civilizacijų evoliucija, klestėjimas arba žlugimas (I. Asimovo romanų ciklas Fondas 7 t. 1951–92, Franko Herberto Kopa 1965–84, Harry Harrissono Edenas 1984–90, 20 a. 7 dešimtmetyje išpopuliarėjusi H. Ph. Lovecrafto siaubo fantastika). 20 a. 9 dešimtmetyje pradėta vaizduoti bio‑ ir nanotechnologijų keičiamą žmogų bei pasaulį, naudoti dinamišką, agresyvų pasakojimo stilių (Williamo Gibsono romanas Neuromantas 1984). Šiuolaikinėje fantastinėje literatūroje kuriami nauji siužetai apie kosminę, nanotechnologinę, postžmogišką ateitį, kūriniams būdinga formos ir turinio įvairovė (Nealo Stephensono romanas Deimantinis amžius 1995, Grego Egano Diaspora 1998). Žymių fantastinių kūrinių parašė J. R. R. Tolkienas, A. C. Clarke’as, R. Bradbury, S. Lemas, A. ir B. Strugackiai, B. W. Aldissas, P. K. Dickas ir kiti.
Fantastinė literatūra Lietuvoje
Lietuvoje pirmąjį fantastinį romaną sukūrė J. Pilyponis (Antrasis pasaulio tvanas 2 dalys 1930–34), apysaką – neišaiškintas autorius slapyvardžiu Matas Mateika (Kaukolės šypsena 1933). Tuo pat metu išėjo brolių Tomdykų (tikrosios pavardės Alfonsas ir Jonas Burčikai) romanas Meilės prakeiktos sielos (1934). Išeivijoje fantastinių kūrinių parašė Klemensas Jūra-Jūraitis (romanas Okeanida 1947), A. J. Budrys. Lietuvoje fantastinių kūrinių išleido V. Ažušilis (romanas Roneta 1989), Banguolis Balaševičius (apsakymų ir apysakų rinkinys Žemiškos istorijos 1979, Mes – ne robotai 1983, Už laiko upės 1986), Evaldas Jankauskas (apsakymų rinkinys Valdovo širdis 1990), Saulius Kanišauskas (apysakų rinkinys Žvaigždinio byla 1992), Loreta Latonaitė (apsakymų rinkinys Antžmogio mirtis 1990, Sniego žmogus 1995), Vytautas Norbutas (apsakymų rinkinys Nemirtingumo lygtis 1970, apysaka Skorpiono ženklas 1972, romanas Samariečiai 1991), Kazys Paulauskas (romanas Laukesos aitvaras 1992, Bėgančioji ledo lytimi 1997) ir kiti.
Mato Mateikos apysakos Kaukolės šypsena viršelis (1933)
Mato Mateikos apysakos Kaukolės šypsena viršelis (1933)
L: T. Todorov Einführung in die fantastische Literatur München 1972; T. A. Černyševa Priroda fantastiki Irkutsk 1985; B. W. Aldiss Trillion Year Spree: The History of Science Fiction New York 1986; B. McHale Postmodernist Fiction London 1987.
986