Fatjãnovo kultūrà, neolito ir eneolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra). Buvo paplitusi trečio tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje–antro tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje Volgos ir Okos upių baseinuose. Pavadinta pagal 1875 atrastą kapinyną netoli Fatjanovo kaimo (Jaroslavlio sr., Rusija). Skiriamos šios kultūros 3 grupės: Maskvos‑Kliazmos, Volgos vidurupio ir Volgos aukštupio. Fatjanovo kultūrai būdinga rutulinės ir apvaliadugnės trumpakaklės amforos, platėjančiais kraštais taurės, plokšti dubenys; indų viršutinė dalis puošta įraižų, šukinių ir kitų įspaudėlių, kartais virvelių ornamentu.
Fatjanovo kultūros radiniai: 1 – Fatjanovo tipo kirvis (rastas prie Šunskų), 2 – taurė platėjančiais kraštais, 3 – rutulinė amfora
Žmonės vertėsi gyvulininkyste (augino raguočius ir kiaules), naudojo titnaginius dirbinius (gludintus kirvelius, trikampius antgalius, gremžtukus, skiltuvus), akmeninius kovos kirvius (panašūs į Dniepro vidurupio kultūros ir Pamarių kultūros), tarp jų – plačiais riestais ašmenimis vadinamo Fatjanovo tipo kirvis (rasta ir Lietuvoje), varinius kirvius nukarusia pentimi, puošėsi variniais karoliais ir žiedais, tuščiavidurių kauliukų apvaromis, pragręžtais gyvulių dantimis.
Gyventojai mirusiuosius laidojo kapinynuose, vėliau žemuose pilkapiuose įrengtuose mediniuose rūseliuose, paguldytus ant šono, suriestus; dažnai kapo dugnas išklotas kailiu ar medžio žieve. Į kapą dėta 1–5 puodai, varinių ir kaulinių papuošalų. Fatjanovo kultūra artima Dniepro vidurupio kultūrai, turi rutulinių amforų kultūros bruožų; priskiriama rytų baltų gentims.