fáuna (pagal romėnų deivės, kaimenių globėjos, Faunos vardą), istoriškai susiklosčiusi tam tikros geografinės erdvės gyvūnų rūšių visuma. Svarbi sudėtinė geografinės aplinkos dalis. Kartais tapatinama su gyvūnija; pastarasis terminas dažniausiai vartojamas platesne reikšme.
Tam tikros teritorijos fauna susideda iš faunistinių kompleksų (juos sudarančių gyvūnų rūšių arealai panašūs). Stepių zonos fauna sudaro čia vyraujantis stepinis faunistinis kompleksas ir kosmopolitinių rūšių kompleksas, kuriame vyrauja dykumų komplekso gyvūnai. Kiekvienoje faunoje yra autochtonų (vietinės kilmės, nuo seno gyvenančių gyvūnų; pvz., Lietuvoje – kurtiniai, briedžiai, lydekos), alochtonų (svetimos kilmės, atkeliavusių gyvūnų; pvz., Lietuvoje – kolorado vabalai, usūriniai šunys), kai kuriose – ir endemų (tik tam tikroje geografinėje erdvėje paplitusių gyvūnų; pvz., Australijoje ir Tasmanijoje – ančiasnapiai, Pietų Amerikoje – nepilnadančiai). Fauna skirstoma pagal gyvūnų sistematines grupes (roplių – herpetofauna, žuvų – ichtiofauna), pagal geologinį laikotarpį (ledynmečio fauna), pagal terpę (miškų fauna, dirvožemio fauna), pagal gyvūnų grupių praktinę reikšmę (medžiojamoji fauna). Žemės raidos istorijoje vieną fauną keitė kita; tai ypač sparčiai vyko staiga pakitus aplinkos sąlygoms (pvz., po ugnikalnių išsiveržimo), kai vienos rūšys išnykdavo, o jų vietą užimdavo kitos. Natūraliomis sąlygomis fauna kinta lėtai. Jos kitimui didelę įtaką turi civilizacija. Gyvūnams pavojų kelia buveinių nykimas. Plečiant žemdirbystę buvo sunaikintos kai kurios didžiausios pasaulio žolėtos lygumos, pelkės. Iškirstų mangrovių miškų vietoje įkurti krevečių ūkiai, o koraliniai rifai virto statybinių medžiagų kasyklomis. Faunai kenksmingi cheminiai teršalai – tirpikliai, pesticidai, herbicidai. 1948 UNESCO iniciatyva įkurta Tarptautinė gamtos ir jos išteklių apsaugos sąjunga (IUCN). Pagal jos paskelbtą nykstančių rūšių raudonąjį sąrašą retoms ir nykstančioms rūšims priskiriami tigras, juodasis raganosis, orangutanas. Tarptautinė gamtos ir jos išteklių apsaugos sąjungos duomenimis (2000), pavojus išnykti gresia daugiau kaip 5400 gyvūnų rūšių. Nykstančios rūšys daugiausia susitelkusios Rytų Afrikos, Pietryčių Azijos ir Amerikos atogrąžose. Kai kurios rūšys, pvz., Kalifornijos kondoras, Spixo ara, nuo išnykimo apsaugotos veisiant nelaisvėje. Dėl medžioklės apie 1800 m. išnyko Afrikos mėlynoji antilopė. Grėsmę žmoginėms beždžionėms ir atogrąžose gyvenančioms papūgoms kelia gyvūnų gaudymas prekybai.
Lietuvos miškų fauna
Lietuvos miškų fauną sudaro rūšys, imigravusios iš Vakarų Europos plačialapių miškų (pvz., volungės, liepsnotosios pelėdos, taurieji elniai), būdingos taigos zonai (jerubės, baltieji kiškiai) ir autochtonai. Vandenų fauna labai gausi, jai, be žuvų, priklauso kai kurie žinduoliai (ūdros, audinės, bebrai, ondatros, vandeninės žiurkės, vandeniniai kirstukai), daug paukščių (antys, gulbės, kragai, narai, švygždos, kirai, tulžiai, žuvininkai), iš roplių – balinis vėžlys. Pievų ir pelkių faunai priklauso paukščiai (tilvikai, griežlės, gandrai, baubliai, daug žvirblinių, nendrinė lingė) ir varliagyviai, laukų faunai – pilkasis kiškis, paprastasis pelėnas, kurapka, dirvinis vieversys. Dar dirvožemio mikroorganizmai, dirvožemio nematodai.