fazãniniai (Phasianidae), vištinių paukščių (Galliformes) būrio šeima. 38 gentys, 155 rūšys. Fazaniniai paplitę visame pasaulyje (išskyrus poliarines sritis), ypač tropinio ir subtropinio klimato juostose. Masė 0,1–5 kilogramų. Šnervės nepridengtos plunksnomis, pastaibis neplunksnotas. Patinai dažnai didesni ir ryškesnių spalvų. Fazaniniai gyvena įvairiuose miškuose, stepėse, dykumose ir kalnuose. Gerai vaikšto ir bėgioja. Daugiausia sėslūs, rečiau migruojantys. Daugumai rūšių būdingos sudėtingos tuoktuvės. Nemažai rūšių monogamai, kitos – poligamai. Minta dažniausiai augalais. Lizdą įsiruošia ant žemės, deda 5–10 kiaušinių (kartais daugiau). Patelė peri 2,5–5 savaites. Jaunikliai viščiukiniai. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais, didesnės rūšys – 2–3 metų.
auksinio fazano patinas
auksinio fazano patelė (kairėje) ir patinas
Pietryčių Azijoje paplitusi bankivinė višta (Gallus gallus bankiva), iš kurios yra kilusios naminės vištos. Afrikoje ir Madagaskare gyvena patarška, Pietų Europoje, Pietų ir Vakarų Azijoje – frankolinas, Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Azijoje – keklikai. Nelaisvėje auginama povai, argusai, kartais auksinis fazanas (Chrysolophus pictus).
bankivinė višta
bankivinės vištos patinas (bankivinis gaidys)
Lietuvoje
Lietuvoje 3 rūšys: kurapka, putpelė ir paprastasis fazanas, arba fazanas (Phasianus colchicus).
Paprastasis fazanas yra svetimžemė, Lietuvoje introdukuota rūšis. Nelaisvėje veisiamas, medžiojamas. Galima aptikti visur, nors dažnesnis Vidurio Lietuvoje. Dalis pasprukusių iš nelaisvės fazanų veisiasi natūraliomis sąlygomis, bet dėl gausaus kiekio plėšrūnų (varninių paukščių, vanagų, lapių, mangutų, kačių), šaltų, sniegingų žiemų savarankiškai neišgyvena. Siekiant juos išlaikyti medžioklės plotuose, būtina kasmet išleisti inkubatoriuose išperintų ir voljeruose paaugintų jauniklių. Truputį mažesnis už vištą, masė 0,8–1,2 kilogramo. Patinas 70–90 cm, patelė 55–70 cm ilgio. Uodega ilga, pleišto pavidalo. Patinas ryškių oranžinės, auksinės ir mėlynos spalvų plunksnomis, kūnas juodai ir baltai dėmėtas. Galva ir kaklas tamsiai žaliai mėlyni, kaklas kartais su balta skersine juostele. Skruostų oda ir oda apie akis neplunksnuota, apaugusi ryškiai raudonomis karpelėmis. Kojos tvirtos, su aštriais pentinais. Patelė pilkai ruda, tankiai juodai dėmėta, jos uodega trumpesnė. Jaunikliai panašūs į patelę.
paprastojo fazano patinas (kairėje) ir patelė
Fazanas judrus, greitai bėgioja, puikiai geba slėptis, skrenda greitai, triukšmingai plasnodamas sparnais. Minta augalai, moliuskais, vabzdžiais, sliekais, mažomis varlėmis, driežais. Lizdą suka ant žemės duobutėje. Deda 8–14 žalsvai pilkų, rusvų kiaušinių. Išsiritę jaunikliai palieka lizdą ir savarankiškai ieško maisto, sekdami paskui patelę. Lietuvoje buvo auginami prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvarų parkuose, vėliau išnyko. Po Antrojo pasaulinio karo vėl pradėti auginti Alytaus, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir kituose medžioklės ūkiuose bei sodybose. Sėkmingiausiai fazanus augino Šumskų valstybinis medžioklės ūkis (Marijampolės rj.), 1974–80 jis turėjo 900 veislinių paprastųjų fazanų, per metus išperindavo po 16 000 fazanų. Užaugintus fazanus rudenį išleisdavo į medžioklės plotus. Po 1990 juos augino tik pavieniai mėgėjai ir medžiotojų klubai, 21 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo jau daugiau nei 20 paprastųjų fazanų veislynų.
paprastojo fazano lizdas su kiaušiniais
bankivinės vištos
paprastojo fazano patinas
3102
-fazanas; -višta; -vištos