fãzinis vismas, vienos fazės medžiagos virtimas kitos fazės medžiaga tam tikroje temperatūroje ir ją atitinkančiame slėgyje, pvz., kietojo kūno virtimas skysčiu, skysčio virtimas garais, superlaidininko – laidininku. Kai grynųjų medžiagų fazės tarpusavyje pusiausviros, jų cheminiai potencialai, termodinaminės temperatūros ir slėgiai vienodi. Jei dvi fazės tarpusavyje nėra pusiausviros, tai medžiaga iš didesnio cheminio potencialo fazės pereina į mažesnio cheminio potencialo fazę. Virsmas vadinamas pirmosios rūšies faziniu virsmu, jei jo metu medžiagos molinė entropija ir molio tūris pakinta šuoliškai. Dėl entropijos pakitimo šiems faziniams virsmams būdinga virsmo šiluma – ji sugeriama arba išskiriama. Jiems t. p. būdinga naujos fazės užuomazgų atsiradimas senojoje fazėje ir metastabiliųjų būsenų (perkaitintosios, peršaldytosios) susidarymas arti virsmo sąlygų. Pirmosios rūšies faziniai virsmai yra visi medžiagos agregatinės būsenos kitimai (lydymasis, garavimas, sublimacija), superlaidininko virtimas normalios būsenos laidininku magnetiniame lauke ir kita. Jei virsmo metu molinė entropija ir molio tūris nekinta, bet šuoliškai kinta izobarinė molinė šiluma, izobarinės šiluminės plėtros bei izoterminės spūdos koeficientai, virsmas vadinamas antrosios rūšies faziniu virsmu. Šiems faziniams virsmams nebūdinga virsmo šiluma, naujosios fazės užuomazgų nebūna senojoje fazėje, todėl visa kūno medžiaga iš karto virsta nauja faze. Pavyzdžiui, superlaidininko virtimas normalios būsenos laidininku be magnetinio lauko poveikio, netvarkiųjų lydinių tvarkėjimas ir kita. Negrynosiose (užterštosiose) medžiagose galimi difuziniai faziniai virsmai: virsmo temperatūra nėra griežtai apibrėžta, o kinta tam tikrame intervale; medžiagos charakteristikos kinta ne šuoliškai, bet tolydžiai. Fazinius virsmus tiria termodinamika ir statistinė termodinamika, pvz., termodinamikos metodais randamos fazinių virsmų temperatūrą ir slėgį siejančios lygtys.
2469