fechtãvimas (vok. Fechten), sporto šaka, kurios pagrindas yra dvikova šaltaisiais ginklais, reglamentuojama varžybų taisyklių.
Taisyklės
Asmeninėse ir komandinėse varžybose vyrai ir moterys kovoja rapyromis, špagomis ir kardais. Fechtavimo špaga yra ir viena šiuolaikinės penkiakovės rungčių. Fechtuojantis rapyra įskaitomas dūris (daugiau kaip 500 g jėga), jei buvo kliudytas varžovo liemuo (iš nugaros pusės tik aukščiau juosmens). Tai fiksuoja rapyros gale įtaisytas mygtukas, kuris sujungia elektros grandinę ir įjungia fiksavimo aparatūrą ir lempas. Fechtuojantis špaga įskaitomas dūris (daugiau kaip 750 g jėga) į bet kurią kūno dalį. Fechtuojantis kardu įskaitomas dūris ir kirtis į bet kurią kūno dalį virš juosmens. Per dvikovą fechtuotoją nuo sužeidimų saugo standaus metalinio tinklo kaukė, odinės pirštinės, stipraus balto audinio apranga (liemenė su įaustais metaliniais siūlais). Kovojama ant metalinio 14 m ilgio ir 1,8 m pločio vientiso ar tinklinio metalinio takelio. Laimi sportininkas, pirmasis tiksliais dūriais ar kirčiais (dažniausiai iki 5 ar 10) per nustatytą grynąjį laiką (3 ar 6 min) kliudęs priešininką.
fechtavimas špaga. Lauros Asadauskaitės (Lietuva; dešinėje) ir Zsófijos Földházi (Vengrija) dvikova šiuolaikinės penkiakovės fechtavimo varžybose (2016 Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės)
Istorija
Fechtavimas kaip sporto šaka susiformavo 18 a. viduryje Prancūzijoje. 1913 įkurta Tarptautinė fechtavimo federacija (Fédération Internationale d’Escrime, FIE; 2021 vienijo 157 šalių fechtavimo federacijas). 1914 Paryžiuje Nacionalinių olimpinių komitetų tarptautinis kongresas patvirtino FIE varžybų taisykles. Fechtavimo oficiali kalba yra prancūzų.
Fechtavimas įtrauktas į visų olimpiadų (nuo 1896 Atėnuose) programą. Pirmojoje olimpiadoje vyrai kovojo rapyromis ir kardais, buvo atskira rungtis profesionalams (rapyra). 1904 olimpiadoje vyrai kovojo ir lazdomis (čempionas Alberstonas van Zo Postas; Kuba), vyko rapyrininkų komandinės varžybos, nuo 1908 rengiamos komandinės varžybos špaga ir kardu. Nuo 1924 olimpiadose dalyvauja ir moterys. Nuo 1921 rengiami pasaulio ir Europos čempionatai. Šiuolaikinio fechtavimo technikos ir racionalios taktikos pagrindus sukūrė ir įtvirtino praktikoje Christianas d’Oriola (rapyra; Prancūzija), Edoardo Mangiarotti (špaga; Italija), Gyözö Kulcsáras (špaga), Aladáras Gerevichius, Pálas Kovácsas, Rudolfas Kárpáti (kardas; visi Vengrija). Geriausių rezultatų pasiekė Prancūzijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos (anksčiau SSRS), Vokietijos fechtuotojai.
fechtavimas rapyra
Lietuvoje
Lietuvoje 1924 fechtavimas buvo įtrauktas į karių fizinio parengimo programą. 1926 J. Jungmaisteris išleido knygą Fechtavimas espadronais. Karo mokykloje buvo rengiami dvikovininkai kardais (vadinami espadronais), tai buvo viena iš karinės penkiakovės rungčių. Nuo 1937 Kūno kultūros rūmuose J. Vabalas (Belgijos fechtavimo kardu čempionas) karininkams dėstė fechtavimą. Iki II pasaulinio karo fechtavosi tik karininkai ir studentų korporacijų nariai. 1946 Č. Stakionis (fechtavimo mokėsi Maskvoje) subūrė pirmąsias fechtavimo sekcijas. 1947 Kūno kultūros institute fechtavimas tapo privaloma disciplina. 1947 Kaune surengtos oficialios varžybos, kuriose dalyvavo 17 fechtuotojų, pirmąją vietą užėmė D. Lupeikaitė (rapyra), Č. Stakionis (rapyra), V. Cmugovas (kardas). 1949 įvyko respublikinės fechtavimo pirmenybės, čempionais tapo L. Tatarenko (rapyra), I. Kalašaitis (špaga), V. Macijauskas (kardas ir karabinas su elastiniu durtuvu; šią rungtį SSRS buvo bandoma įdiegti ir tarptautiniu mastu, bet dėl dažnų traumų ji liko tik karyboje). 1950 Vilniuje įkurta Lietuvos fechtavimo sekcija. 1950 Kaune įvyko SSRS fechtavimo pirmenybės. 1951 įvyko pirmasis Lietuvos fechtavimo jaunių čempionatas, 1956 Vilniuje – Lietuvos spartakiada, 1958 – Lietuvos taurės varžybos. 1959 įsteigta Lietuvos fechtavimo federacija, 1992 priimta į FIE. Daugkartiniai Lietuvos čempionai buvo V. Aleknavičius, V. Kalmanas, L. Kogutienė, V. Macijauskas, A. Pajaujis, V. Petrauskas, J. Subačius, J. Udras ir kiti. SSRS čempionais tapo V. Aleknavičius (1951, jaunių), G. Vaitkūnas (1953, jaunių), V. Abeltinis (1954, jaunių), J. Udras (1953–55). 1953 SSRS fechtavimo pirmenybėse Lietuvos špagininkų komanda (J. Udras, V. Macijauskas, I. Kalašaitis) tapo čempione. Olimpinėse žaidynėse dalyvavo J. Udras (1952, 1956), pasaulio fechtavimo pirmenybėse – Rasa Ažukienė (1993–94), A. Intaitė (1993) ir D. Strazdas (1994). 1991 Pasaulio lietuvių žaidynėse nugalėjo R. Ažukienė (rapyra) ir D. Barkauskas (špaga). 1997 R. Ažukienė dar tapo Skandinavijos šalių atvirojo čempionato ir Baltijos šalių sporto žaidynių čempione bei Europos čempionato vicečempione. V. Kalmantas ir A. Pajaujis (abu nuo 1980) turi tarptautinio teisėjo kategoriją, abu teisėjavo 1980 Maskvos olimpinėse žaidynėse. 2003 Lietuvoje fechtavimą kultivavo apie 100 sportininkų, dirbo 5 treneriai, 2021 fechtavimą kultivavo 203 sportininkai, dirbo 4 treneriai.
601