federatai

federãtai (lot. foederatus – sąjunginis), naujakuriai, apsigyvenę Romos imperijos pakraščiuose. Dažniausiai federatais tapdavo gretimos barbarų gentys, kurias nuo 2 a. pr. Kr. pabaigos Romos imperatoriai pradėjo kviesti į karo tarnybą. Už suteiktą žemę imperijos pasienyje ir piniginį atlyginimą federatai gindavo valstybės sieną. Federatų reikšmė padidėjo 4–5 a. padažnėjus barbarų įsiveržimams į Romos imperiją.