fja (pranc. fée < lot. fatum – likimas), antgamtinė antropomorfinė moteriška būtybė. Dažniausia keltų ir romanų tautų folklore. Fėjos yra gražios jaunos moterys, gyvenančios miškuose, prie šaltinių, pasirodančios įvairiais pavidalais. Fėjos atlieka labai įvairius vaidmenis: lemia žmonių gyvenimą, dalyvauja jiems gimstant, suteikia laimės, padeda, gydo, žmones aprūpina stebuklingais ginklais, pačios daro stebuklus, šoka ratelius. Gali skraidyti, burti, daryti įtaką ateičiai. Žmonėms būna ir geros, ir piktos. Blogos, piktos fėjos įvairiomis gudrybėmis kenkia žmonėms, juos grobia, ypač naujagimius. Legendų apie fėjas siužetai naudojami literatūroje (Artūro legendose, riteriniuose romanuose, C. Perrault pasakose).
fėja (piešinys, dailininkas Charlesas Edmundas Brockas, 1892)
2271