felibrižas

felibržas (pranc. félibrige), 19 a. antros pusės–20 a. pradžios visuomeninis ir literatūrinis sąjūdis provansalų kalbai atgaivinti. 1854 jam pradžią davė Provanso poetai F. Mistralis, J. Roumanille’is, T. Aubanelis, A. Mathieu, A. Tavanas, J. Brunet ir P. Giéra. Pavadinimas kilo iš senos kantilenos žodžio fèlibre, pradininkai vadinti li sèt fèlibre de la lei (septyni tiesos mokytojai). Nuo 1855 leistas metinis almanachas Armana Prouvençau, jame publikuota poezija, folkloro, istorijos ir lingvistikos straipsniai. Nuo 1870 buvo leidžiamas žurnalas Revue des langues romanes. Nuo 1876 griežtesnės struktūros (turinčios vadovą) felibrižo organizacijos išplito Prancūzijos pietuose. Turėjo įtakos to meto meninei kūrybai (C. Gounod opera Mireilė 1859, A. Daudet apsakymų knyga Laiškai iš mano malūno 1869). 1982 provansalų kalbai suteiktas specialus vietinės kalbos statusas.

3067