fenològinis sezònas, laikotarpis, kurio ribos skiriamos remiantis gyvosios ir negyvosios gamtos fenologinių reiškinių (laukinių augalų, lauko, sodo, daržo augalų sezoninio augimo ir kita) terminais. Kiekvienam metų laikui pagal gamtos kalendorių parenkami būdingi sezoniniai periodiniai reiškiniai; jie atspindi gamtos perėjimo iš vienos sezoninės būklės į kitą realias datas. Kiekvieno sezono ir periodo pradžia siejama su konkrečiais fenologiniais indikatoriais (sumedėjusių ir žolinių augalų vystymosi fazės – vegetacijos atsinaujinimas, žydėjimas, medžių lapų geltimas ir kita).
Fenologinis sezonas Lietuvoje
fenologinis sezonas
Metai skirstomi į 4 fenologinius sezonus, o šie – į 3 fenologinius periodus. Pavasario sezono periodai: ankstyvasis (žydi lazdynai, baltalksniai, šalpusniai), tikrasis (žydi blindės, žieminių rugių vegetacijos pradžia), vėlyvasis (žydi kaštonai, vyšnios). Vasaros sezono periodai: ankstyvasis (žydi darželiniai jazminai, paprastieji erškėčiai, žieminiai rugiai), vidurvasaris (žydi mažalapės liepos, žieminių rugių grūdai pasiekia pieninę brandą, prisirpsta mėlynės) ir vėlyvasis (prinoksta vasarinių veislių obuoliai, žieminių rugių grūdai pasiekia kietąją brandą, prisirpsta bruknės). Rudens sezono periodai: auksinis (pradeda gelsti lapus metantys medžiai), lapkritis (medžių lapai pagelsta), priešžiemis (medžių lapai nukrinta).
Žiemos sezono periodai: žiemos pradžia (paros oro vidutinė temperatūra nukrinta žemiau 0 °C, susidaro laikina sniego danga), tikroji žiema (susidaro nuolatinė sniego danga, užšąla upės ir ežerai), priešpavasaris (suyra nuolatinė sniego danga, prasideda ledonešis). Fenologinių sezonų ir jų periodų pradžios kalendorinės datos dėl atmosferos cirkuliacijos procesų poveikio kiekvienais metais skirtingos. Būna metų, kai lazdynai, šalpusniai ir kiti ankstyvojo pavasario periodo fenologiniai indikatoriai pražysta kovo pirmąjį, o kartais balandžio trečiąjį dešimtadienį (nesutampa apie 30–50 d.). Pagal sezoninių reiškinių dinamiką žemės ūkyje nustatomi daugelio sezoninių darbų terminai.
Pastaraisiais dešimtmečiais sezoniniams gamtos reiškiniams didelę įtaką daro klimato šiltėjimas. Ypač jautriai į klimato pokyčius reaguoja anksti pavasarį pražystantys sumedėję augalai: baltalksnis, lazdynas, blindė. Šie augalai pražysta, kai paros oro vidutinė temperatūra pakyla aukščiau +1 °C. Jų pražydimo datos Lietuvoje 1991–2020 tapo ankstyvesnės vidutiniškai 11–25 d. palyginti su 20 a. 7–9 dešimtmečiais. T. p. vyksta ir fenologinių sezonų trukmės pokyčiai: ilgėja pavasario ir vasaros sezonai, o žiemos sezonas – trumpėja. Vegetacijos (augimo) sezonu vadinamas laikotarpis nuo fenologinio pavasario sezono pradžios (pražysta paprastasis lazdynas) iki fenologinio rudens sezono pradžios (paprastojo klevo lapų geltimo pradžia). Jo trukmė per pastaruosius 4 dešimtmečius Lietuvoje pailgėjo vidutiniškai 2–3 savaitėmis.
1163
2728
178