fenomenològinė téisės mokyklà, teisės mokslo kryptis; viena normatyvizmo formų teisėje. Teigia, kad valstybė nekuria teisės normų, o tik formuluoja jų amžinus suprantamus postulatus (tam tikrus pradinius teiginius), intuityviai atspėdama jų esmę. Fenomenologinės teisės mokyklos teigimu, teisė turi idealizuotą būtį, kuri nepriklauso nuo įstatymų leidėjo valios. Jos pagrindas – ne realūs visuomeniniai santykiai, visuomenės socialinė, ekonominė ir politinė santvarka, o savitos teisės normos ir sąvokos. Atskirdama teisės normas nuo jų socialinio turinio, fenomenologinė teisės mokykla stengiasi padaryti teisės mokslą gryną, nepriklausomą nuo postulatų realizavimo praktikos.
fenomenologijos pradininkas Edmundas Husserlas
Fenomenologinė teisės mokykla susiklostė 20 amžiaus pradžioje Austrijoje, Vokietijoje, pagrįsta vokiečių filosofo E. Husserlio fenomenologijos teorija. Fenomenologinės teisės mokyklos įtaka sustiprėjo 20 amžiaus viduryje mėginant Vakarų teisės moksle įveikti neokantiškąjį idealizmą. Fenomenologinės teisės mokyklos atstovai: E. Hartmannas, M. Scheleris, F. Kaufmannas, E. Stein, A. Reinachas ir kiti.
557