Krausz Ferenc (Ferencas Kráusas) 1962 05 17Mór (Fejéro medė), vengrų elektros inžinierius. Vienas atofizikos (kvantinės fizikos šaka, tirianti elektronų judėjimą atomuose ir molekulėse) kūrėjų. Tarptautinės fotonikos mokyklos kūrėjas. Vengrijos mokslų akademijos narys (2007). Habil. dr. (1993).
Išsilavinimas ir veikla
1981–85 studijavo teorinę fiziką Eötvöso Lorando ir elektros inžineriją Budapešto technikos universitete. 1991 baigė Vienos technologijos universitetą (lazerių fiziką) ir iki 2004 jame dirbo; profesorius (1999). Nuo 2003 Maxo Plancko kvantinės optikos instituto direktorius, nuo 2004 Miuncheno universiteto eksperimentinės fizikos katedros vedėjas. 2006 Miuncheno pažangiosios fotonikos centro įkūrėjas ir jo direktorius (2010–19). 2015 įkūrė Pažangių lazerinių programų centrą Miunchene.
Mokslinė veikla
20 a. 10 dešimtmetyje F. Krauszas susidomėjo vis mažesnių erdvės ir laiko matmenų naudojant ultratrumpus šviesos impulsus studijomis. Naudoti šiuos impulsus tapo įmanoma dėl staigios femtosekundinės lazerinės technologijos plėtros – F. Krauszas daugiausia nuveikė tobulinant šią technologiją. Jo vadovaujama grupė pagamino ir išmatavo pirmuosius pasaulyje atosekundinius (1 · 10–18 s) šviesos impulsus. Tai leido atlikti tyrimus ir stebėti, kaip elektronai juda, keičia energiją ir kitaip elgiasi atomų ir molekulių viduje. Nuo tada jo sukurta technika buvo naudojama tiriant daugelio atominių ir molekulinių fizikinių procesų (pvz., fotojonizacijos) priklausomybę nuo laiko.
Ferenc Krausz
Knygos
Parašė knygą Judantys elektronai: atosekundžių fizika atranda greičiausią dinamiką (Electrons in Motion: Attosecond Physics Explores Fastest Dynamics 2019).
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (2023, su Anne Geneviève LʼHuillier ir Pierreʼu Agostini).