F. Liszto portretas (apie 1875)

F. Liszto paminklas Łazienkų parke Varšuvoje (bronza, 2011, skulptorė K. Gerő)

Liszt Ferenc (Ferencas Lstas) 1811 10 22Doborján (prie Soprono) 1886 07 31Bayreuth, vengrų kompozitorius, pianistas virtuozas, dirigentas, pedagogas.

Išsilavinimas ir veikla

Nuo 7 m. muzikos mokėsi pas tėvą, 1821–22 Vienoje skambinti fortepijonu pas C. Czerny, kompozicijos pas A. Salieri. 1822 pradėjo skambinti fortepijonu Vienos aristokratų salonuose. Nuo 1823 privačiai mokėsi kompozicijos pas F. Paerį, vėliau – pas A. Reichą.

Kaip pianistas koncertavo daugelyje Europos šalių. 1848 apsigyveno Weimare, dirbo kunigaikščio rūmų kapelmeisteriu, čia sukūrė beveik visus reikšmingiausius kūrinius. Weimare aplink F. Lisztą būrėsi romantizmo atstovai, vadinamoji naujoji vokiečių mokykla (Weimaro mokykla). 1861 F. Lisztas su R. Wagneriu, H. von Bülowu ir P. Cornelijumi Weimare įsteigė Visuotinę vokiečių muzikos draugiją (Allgemeiner Deutscher Musikverein). 1865 tapo pranciškonų vienuoliu. Buvo Budapešto muzikos akademijos vienas kūrėjų (1875), pirmasis prezidentas, dėstė joje; profesorius.

Kūryba

F. Lisztas – viena ryškiausių romantizmo asmenybių. Jo kūryboje atsispindi romantizmo muzikinės kalbos kaita, vykusi daugiau kaip pusę amžiaus. Fortepijoninėje kūryboje F. Lisztas išplėtojo pianistinę faktūrą ir techniką, kuri turėjo įtakos impresionizmo, ekspresionizmo stiliui, t. p. vėlyvojo romantizmo virtuozinio fortepijoninio koncerto bruožams. Orkestrinėje F. Liszto kūryboje vyrauja programinė muzika. Sukūrė daugiau kaip 700 įvairių žanrų fortepijoninės, simfoninės, vokalinės instrumentinės muzikos kūrinių.

Kūriniai orkestrui beveik visi sukurti Weimaro laikotarpiu. Tai simfoninės poemos, programinės simfonijos, koncertai fortepijonui ir orkestrui. F. Lisztas sukūrė simfoninės poemos žanrą, tęsiantį H. Berliozo programinės simfonijos tradiciją. Simfoninės poemos grindžiamos G. Byrono, J. W. Goethe’s, J. G. Herderio, W. Shakespeare’o, F. Schillerio, V. Hugo, įvairių dailininkų kūrinių motyvais. F. Liszto kūryba, susijusi su vengrų muzika (populiariosios Vengriškosios rapsodijos), buvo svarbi Europos nacionalinėms mokykloms.

F. Lisztas kaip pianistas darė hipnotinį poveikį, paskleidė naują romantinio virtuoziškumo stilių, įtvirtino neribotų techninių ir repertuaro galimybių pianisto virtuozo įvaizdį.

Kūriniai

Sukūrė 13 simfoninių poemų: Tasso, skundas ir triumfas (Tasso, Lamento e trionfo, pagal G. Byroną, 1849), Kas girdėti ant kalno (Ce qu’on entend sur la montagne, pagal V. Hugo), Prometėjas (Prometheus, abu 1850), Orfėjas (Orpheus), Mazepa (Mazeppa, pagal V. Hugo), Preliudai (Les préludes, pagal A. de Lamartine’ą), Šventės garsai (Festklänge, visos 1854), Vengrija (Hungaria 1856), Idealai (Die Ideale, pagal F. Schillerį), Herojų apraudojimas (Héroïde funèbre), Hunų mūšis (Hunnenschlacht, pagal W. von Kaulbacho paveikslą, visos 1857), Hamletas (pagal W. Shakespeare’ą, 1858, atlikta 1876), Nuo lopšio iki kapo (Von der Wiege bis zum Grabe 1881–82); 2 simfonijas: Faustas (Eine Faust-Symphonie in drei Charakterbildern, pagal J. W. Goethe), Simfonija pagal Dante’s „Dieviškąją komediją“ (Symphonie zu Dantes Divina commedia, abi 1857), koncertus A‑dur (1839, paskutinė redakcija 1861), Es‑dur (1849) ir Mirties šokis (Totentanz, parafrazė Dies irae tema, 1849) fortepijonui ir orkestrui, kūrinių fortepijonui, tarp jų – fortepijoninis ciklas Klajonių metai (Années de pèlerinage 3 kn., 1848–77), 19 Vengriškųjų rapsodijų (Ungarische Rhapsodien 1846–85), kūrinių vargonams, oratorijas Kristus sopranui, altui, tenorui, baritonui, bosui, chorui, orkestrui ir vargonams (Christus 1855–66), Legenda apie šv. Elžbietą sopranui, altui, baritonui, bosui, chorui, orkestrui ir vargonams (Die Legende von der heiligen Elisabeth 1857–62), kantatų, mišių, tarp jų – Missa choralis mišriam chorui ir orkestrui (1865), Vengriškosios karūnavimo mišios (Ungarische Krönungsmesse 1867), Requiem keturiems solo balsams, vyrų chorui, vargonams ir variniams pučiamiesiems (1868), 82 dainas balsui ir fortepijonui pagal J. W. Goethe’s, F. Schillerio, H. Heine’s (vokiečių kalba), V. Hugo, A. Dumas, A. de Musset (visos prancūzų kalba), Petrarcos (italų kalba), A. Tennysono (anglų kalba) žodžius, vengriškus tekstus.

R: Gesammelte Schriften 8 Bde Leipzig 1880–83; Briefwechsel zwischen Wagner und Liszt 3 Bde Leipzig 1887; Briefe 8 Bde Leipzig 1893–1905. L: J. Mil′štejn Ferenc List 2 t. Moskva 1956; B. Szabolcsi Liszt Ferenc estéje Budapest 1956; C. Rostand Liszt Paris 1960; K. Hamburger Liszt Franz Budapest 1966; H. Searle The Music of Liszt New York 21966; Franz Liszt, The Man and his Music London–New York 1970; T. Krauklis Simfoničeskie poėmy F. Lista Moskva 1974; E. Perényi Liszt London 1974.

943

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką