ferimagnetzmas (lot. ferrum – geležis + magnetizmas), reiškinys, dėl kurio įmagnetėja feromagnetikų oksidai ir kai kurie kiti junginiai bei mišiniai. Ferimagnetikų magnetinę būseną lemia tos pačios priežastys kaip ir feromagnetizmą – kvantmechaninė junginio elektronų sąveika, lemianti medžiagos savybes, panašias į feromagnetikų. Būdingas sudėtingos vidinės sandaros junginiams, turintiems dvi ar daugiau dalinių magnetinių gardelių (dalinę magnetinę gardelę sudaro kristalografiškai lygiaverčiai kristalo jonai, kurių magnetiniai momentai yra lygūs ir lygiagretūs). Savą magnetinę gardelę sudaro mainų sąveikoje dalyvaujantys junginio to paties cheminio elemento, bet skirtingo oksidacijos laipsnio jonai, skirtingų metalų jonai arba vienos kristalinės gardelės jonai, apsupti kitos kristalinės gardelės jonų (kristalinės gardelės tarytum susipynusios). Ferimagnetizmas atsiranda tada, kai skirtingų magnetinių jonų banginės funkcijos tarpusavyje nepersikloja, o persikloja su diamagnetinių jonų banginėmis funkcijomis. Kyla netiesioginė mainų sąveika, lemianti tam tikros magnetinės tvarkos atsiradimą. Sudėtingos sandaros junginių kiekviena jonų grupė gali sudaryti savą magnetinę gardelę, kiekviena magnetinė gardelė gali būti skirtingai įmagnetėjusi. Dviejų jonų grupių priešingos krypties magnetinių momentų, kai jie antikolinearūs, sukuriamas bendras medžiagos įmagnetėjimas nelygus nuliui. Medžiagos būsena yra stabili, kai jos energija mažiausia, todėl, panašiai kaip ir feromagnetikuose, atsiranda savaiminio įmagnetėjimo sritys – magnetiniai domenai. Ferimagnetinei medžiagai t. p. būdingas liekamasis įmagnetėjimas ir magnetinė histerezė, t. p. kiti magnetinių medžiagų reiškiniai – magnetostrikcija, rezonansinė elektromagnetinė energijos sugertis (ferimagnetinis rezonansas). Šiluminis poveikis suardo medžiagos ferimagnetinę tvarką dėl jonų šiluminės energijos didėjimo. Būdingoji temperatūra (Néelio temperatūra) apibūdina sąveikos energijos lygybę šiluminei. Aukščiau šios temperatūros ferimagnetizmas išnyksta – medžiaga tampa paramagnetinė. Ferimagnetinės medžiagos būsenai būdingas antrosios rūšies fazinis virsmas – šiluminės talpos, linijinio plėtimosi ir kai kurių kitų savybių pokyčiai. Ferimagnetizmas paaiškina technikoje plačiai naudojamų ferimagnetikų ir feritų savybes. Vartodamas dalinės magnetinės gardelės sąvoką ferimagnetizmą pirmasis 1948 nuosekliai paaiškino L. E. F. Néelis.
2125