fibrinolzė (lot. fibra – skaidula, pluoštas + gr. lysis – tirpdymas, irimas), kraujo krešulio ardymas veikiant baltymui plazminui. Kraujuje plazminas susidaro iš plazminogeno veikiant biologiniams aktyvatoriams; šį procesą stabdo inhibitoriai. Plazminas skaido netirpų fibriną ir krešulys suyra. Fibrinolizė taikoma medicinoje (suleidžiant plazminogeno aktyvatorių), kai kraujagyslėse susidaro krešuliai ir sutrinka kraujotaka (infarktas, trombozė). Per intensyvi fibrinolizė yra žalinga, nes gali prasidėti dideli kraujavimai, net pavojingi gyvybei. Tokia fibrinolizė slopinama plazminogeno aktyvatorių ir plazmino inhibitoriais, t. p. plazmos, kraujo ir fibrinogeno tirpalo perpylimu.
2082