filatèlija (gr. phileō – mėgstu + ateleia – atleidimas nuo mokesčių), pašto ženklų, vokų ir atvirukų su pašto ženklais bei antspaudais kolekcionavimas ir tyrimas. Viena populiariausių kolekcionavimo rūšių. Pašto ženklus renka mėgėjai, draugijos, muziejai. Rinkiniai būna: bendrieji (renkami visi vienos šalies ar regiono ženklai), klasikiniai (iki 1875, dažnai iki 1900, išleisti pašto ženklai), teminiai (vienos temos pašto ženklai), tiriamieji (pašto ženklai, liudijantys jų leidimo, spausdinimo istoriją).
Istorija
Pašto ženklus pradėta rinkti 19 amžiaus viduryje Didžiojoje Britanijoje; čia 1840 išleisti pirmieji pašto ženklai. Netrukus juos pradėjo spausdinti ir kitose šalys: Brazilija (1843), Jungtinės Amerikos Valstijos (1847), Prancūzija (1849), Austrija, Vokietija (1850), Suomija (1856), Rusija (1857). Filatelija paplito visame pasaulyje (terminą pirmasis 1864 pavartojo Paryžiaus kolekcininkų klubo prezidentas G. Herpinas). Pirmieji pašto ženklų katalogai išleisti 1861 Strasbūre (O. Berger-Levrault) ir Paryžiuje (A. Potiquet), Didžiojoje Britanijoje – pirmieji filatelijos žurnalai British Monthly Intelligence (1862) ir British Monthly Advertiser (1862–1864). Pirmosios filatelistų draugijos susikūrė 1869 Londone (nuo 1904 Karališkoji filatelistų draugija), 1874 Paryžiuje, 1886 Niujorke. 1878 Paryžiuje įvyko pirmasis tarptautinis filatelistų suvažiavimas.
Singapūro filatelijos muziejus
Pasaulinė filatelijos paroda Vašingtone (Jungtinės Amerikos Valstijos)
19 amžiaus pabaigoje Prancūzijoje, Rusijoje ir Vokietijoje įsteigti pašto muziejai ėmė kaupti pašto ženklų valstybines kolekcijas; vienos gausiausių yra Berlyno, Hagos, Stokholmo pašto muziejuose. Nuo 1926 veikia Tarptautinė filatelistų federacija (Fédération Internationale de Philatélie, FIP; būstinė Ženevoje). Organizuojamos kasmetinės filatelijos tarptautinės parodos (nuo 1881), leidžiami specialūs periodiniai leidiniai (vienas seniausių – American Philatelist, nuo 1887), katalogai. Kiekviena valstybė paprastai išleidžia metinį pašto ženklų katalogą. Jame registruojami visi išleisti pašto ženklai, pateikiama jų charakteriska (išleidimo proga, data, spausdinimo vieta, tiražas, spalva, nominali ir rinkos vertė). Žymiausi katalogai: pasaulio pašto ženklų – Scotto (nuo 1867 Jungtinėse Amerikos Valstijose), E. S. Gibbonso (nuo 1893 Didžiojoje Britanijoje), Yvert’o ir Tellier (nuo 1900 Prancūzijoje), Michelio (nuo 1910 Vokietijoje), Europos pašto ženklų – Zumsteino (nuo 1909 Šveicarijoje).
Filatelija Lietuvoje
Lietuvoje pašto ženklus pradėta rinkti 19 amžiaus pabaigoje. Susidomėjimas filatelija padidėjo 1918 pabaigoje atspausdinus pirmuosius lietuviškus pašto ženklus. 1924 įkurta Lietuvos filatelistų draugija, 1926 – Lietuvos filatelistų būrelis (abi organizacijos veikė neilgai).
1928 Kaune surengta pirmoji filatelijos paroda, dar viena – 1940 05 Telšiuose.
1933 04 27 Kaune įkurta Lietuvos filatelistų sąjunga (turėjo apie 200 narių, veikė iki 1940). Leisti žurnalai Lietuvos filatelistas (ėjo 1924–1925), Naujas Lietuvos filatelistas (1933–1935), Mūsų filatelistas (1933), Mercurius (1939–1940).
Lietuvos filatelistai dalyvavo filatelijos, bonistikos ir numizmatikos parodoje Maskvoje (1924–1925), eksponavo 7 stendus, buvo apdovanoti parodos didžiuoju sidabro medaliu, žurnalas Lietuvos filatelistas – mažuoju sidabro medaliu.
1943 Vilniuje išleistas pirmasis Lietuviškų pašto ženklų katalogas 1942 metams (sudarė J. Ubartas). 1965 Lietuvoje buvo apie 4000 filatelistų. 1967 pabaigoje Vilniuje įsteigtas SSRS filatelistų draugijos LSSR skyrius. Įvairiuose miestuose rengtos filatelijos parodos. Lietuvos filatelistai dalyvaudavo ir tarptautinėse parodose. 1968 buvo apie 6000 filatelistų.
1989 Vilniuje Lietuvos filatelistų sąjunga atnaujino veiklą (1992 tapo Tarptautinės filatelistų federacijos nare), išregistruota 2023. 1990 Lietuvos miestuose pradėtos rengti filatelijos parodos (pvz., 1998 vyko Lietuvos nacionalinėje galerijoje), leidžiami pašto ženklų katalogai. Pašto ženklų rinkiniai eksponuoti Ryšių istorijos muziejuje Kaune (veikė 1994–2016, iki 2001 Pašto, telekomunikacijų ir informatikos muziejus). Išleista: Ričardo Vainoros sudarytas Lietuvos pašto ženklų katalogas (2005), Antano Jankausko sudaryti Lietuvos pašto ženklų katalogas, 1990–1998 (1998), Specializuotas Lietuvos pašto ženklų katalogas, 1990–2005 (2005).
Užsienio lietuvių filatelistų veikla
Toronto lietuvių filatelistų draugijos išleistas proginis atvirukas (1970; © Vytauto Didžiojo universitetas)
1946 Augsburge Baltijos šalių tremtiniai įsteigė filatelistų sąjungą Baltia, kuri rengė parodas, penkiomis kalbomis išleido Baltijos pašto ženklų katalogą (1948). Nuo 1946 10 20 Čikagoje veikia filatelistų draugija Lietuva (1999 ji Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo 843 pašto ženklus, 1918–1940 išleistus Lietuvoje), jos nariai (apie 140; 2024) – įvairiose valstybėse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Kanadoje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje) gyvenantys filatelistai, besidomintys Lietuvos pašto ženklais ir filatelijos istorija.