Filipų liekanos

Filpai (gr. Philippoi, lot. Philippi), senovės Makedonijos miestas (dabar Graikijoje, Kavalos nome).

360 pr. Kr. graikai iš Taso čia įkūrė koloniją ir ją pavadino Krenidu, nuo 356 pr. Kr. ji priklausė Makedonijos karaliui Pilypui II (jo garbei pavadinta Filipais). Pilypo II laikais miestas tapo vienu helenistinės kultūros centrų: čia pastatyta akropolis, amfiteatras, agora, kitų statinių.

Romėnų laikais Filipai klestėjo dėl per jį nusidriekusio Egnatijaus kelio (Via Egnatia), kuris jungė Bizantijos miestą su Adrijos jūros uostais. 42 10 pr. Kr. prie Filipų įvyko du respublikonų, kuriems vadovavo sąmokslo prieš Cezarį rengėjai Brutas ir Kasijus Longinas, ir cezarininkų, vadovaujamų Oktaviano (nuo 27 pr. Kr. imperatorius Augustas) ir Antonijaus, kariuomenių mūšiai. Juos laimėjo cezarininkai: per pirmąjį (42 10 pr. Kr.) Antonijus įveikė Kasijų, šis, nežinodamas, kad Brutas sėkmingai kaunasi su Oktavianu, nusižudė; antrąjį mūšį (42 10 23) pralaimėjęs Brutas nusižudė.

1 a. viduryje Filipai tapo vadinamųjų veteranų kolonija (turėjo romėnų teises), buvo vadinami Mažąja Roma. 49 ar 50 po Kr. čia lankėsi apaštalas Paulius.

Nuo 1912 miestą tiria archeologai. Pasaulio paveldo paminklas (2016).

1489

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką