Filipnų mùzika
Regionų muzikos tradicijos, instrumentai
filipiniečių ansamblis muzikuoja religinės šventės eitynėse
Didžioji muzikos dalis pagrįsta Vakarų Europos (ypač ispanų) muzikos tradicijomis. Aborigenų muzika gyvuoja tik kai kuriuose Filipinų rajonuose (Luzono, Mindoro, Palawano, Mindanao, Sulu salose). Šių regionų muzika artima Indonezijos, Pietryčių Azijos muzikinei kultūrai. Filipinų šiaurėje muzika atliekama per taikos sudarymo, medžioklės ir kitas iškilmes, pietuose – per vestuves, derliaus nuėmimo ar islamo religines apeigas. Šiaurės Luzono kalnuose populiarūs gongai, kuriais akompanuojama porų ir grupiniams šokiams. Paplitę įvairių mušamųjų instrumentų (gongų, gongų ir būgnų) ansambliai.
Gausu muzikos instrumentų, padarytų iš bambuko: nosinė fleita kalelengas, Pano fleita divdivasas, švilpynės olimongas, balingbingas, vamzdinė citra kolitongas, ksilofonas tongatongas, dambrelis givongas (būna ir varinis) ir kiti. Paplitęs responsorinis (solisto ir choro) ir solinis dainavimas. Dainuojamos epinės, darbo, žynių, taikos sudarymo ir kitos dainos.Skiriasi melodijų diapazonai ir dermės. Mindoro saloje muzika turi ir vakarietiškos muzikos bruožų: diatoninės melodijos griežiamos smuikeliu ir skersine fleita, akompanuojama maža gitara. Filipinų pietuose pagrindinis instrumentas yra gongas agungas, dažnai ant vieno rėmo ar eile sukabinami keli gongai. Groja mušamųjų instrumentų ansambliai, kulintangai (įvairūs gongai ir cilindrinis būgnas). Kiti instrumentai: bambuko ir nendrinės fleitos, rageliai, citros, fidelis, smuikas, dambrelis. Islamo kultūros paveiktuose regionuose paplitęs melizminis giedojimas. Dažnai dainuojama solo, kartais pritariant bambuko citra, liutnia, ksilofonu ir smuiku. Palawano saloje paplitęs responsorinis dainavimas.
gongu Šiaurės Luzono kalnuose akompanuojama šokiams
Pasaulietinės ir katalikiškos bažnytinės muzikos raida
16 a. ispanams kolonizavus Filipinus paplito ispanų pasaulietinė ir katalikiškoji bažnytinė muzika. Šokiams kundimanui, balitao, fandangui, karinjosai, tiniklingui akompanuoja gitara, fortepijonas ar styginių ansamblis rondala. Vyrauja mažoro ir minoro dermės, 2 ir 3 dalių metrai. Šventųjų pagerbimo iškilmėse, sambūriuose giedama himnai ir giesmės, griežia styginių ansambliai ir varinių pučiamųjų orkestrai.
1742 arkivyskupas J. R. Angelis prie Manilos katedros įsteigė berniukų giedojimo mokyklą. 19 a. panašių mokyklų įsteigta ir kituose miestuose. Maniloje imta statyti sarsuelas, kviesti gastroliuojančias italų operos trupes, steigti muzikos draugijas. Žymiausias bažnytinės muzikos kūrėjas buvo M. Adonay. 20 a. pirmoje pusėje Filipinų muzika patyrė ir Jungtinių Amerikos Valstijų muzikinės kultūros įtaką. 1916 prie Filipinų universiteto įsteigta konservatorija. Iš Vienos atvykęs kompozitorius ir dirigentas A. Lippay 1931 įkūrė Manilos muzikos akademiją. Žymiausi dainininkai – J. Fuentesas, I. Tapalesas, M. Matias, J. M. Santiago-Fontas, smuikininkai – R. Tapalesas, E. Vallejo, L. Valencia, kompozitoriai ir dirigentai – B. Abdonas, F. Buencamino, J. Estella, kompozitorius ir pianistas J. de Hernandezas. 1955 įkurta Filipinų kompozitorių sąjunga. Žymiausi kompozitoriai: A. Buenaventura, R. Cornejo, B. Custodio, F. de Leonas, A. Molina, E. Pajaro, R. Abejo, A. S. Buenaventura, A. S. Ocampio, R. Santosas, B. de Leonas, J. Dadapas, A. Peña, kompozitorius ir etnomuzikologas J. Maceda. Maniloje veikia simfoninės muzikos draugijos orkestras, filharmonijos orkestras, Filipinų chorų draugija, Filipinų operos gildija, bambukinių instrumentų orkestras Pangkat Kawayan. Veikia muzikos koledžas prie Filipinų moterų universiteto, muzikos fakultetai Šv. Tomo universitete Maniloje, Quezon City ir kitų miestų universitetuose.
267
Filipinų kultūra
Filipinų konstitucinė santvarka
Filipinų partijos ir profsąjungos
Filipinų ginkluotosios pajėgos