Filipnų kis
Bendroji ūkio apžvalga
Iki Antrojo pasaulinio karo Filipinų ekonomikos pagrindą sudarė žaliavų (daugiausia žemės ūkio produktų) eksportas, apdirbamoji pramonė (išskyrus cukraus) buvo menka. Atgavus nepriklausomybę paspartėjo pramonės plėtra, jai tenka didesnė BVP dalis nei bioprodukciniam ūkiui. 2002 BVP sudarė 77,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio (pagal perkamosios galios paritetą – 356,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 980 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 4200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). 1990–2000 BVP kasmet padidėdavo vidutiniškai 2,8 %. Infliacija 6 % (2001). 1999 užsienio skola buvo 52 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Filipinų BVP sudarė 394,086 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 1012,714 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 3548,8 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galio paritetą – 9119,7 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio.
https://s.vle.lt/diagramos/226.html
Pramonė
Kasybos pramonė sukuria 0,6 % BVP, joje dirba 0,4 % dirbančių gyventojų (2000). Kasama chromitas (Luzono, Mindanao, Palawano salose), vario (Luzono saloje), nikelio (Dinagato, Palawano salose) rūdos, auksas (Negroso, Mindanao, Luzono salose), anglys, gipsas, sidabras, siera, guanas, statybinių medžiagų žaliava (molis, smėlis, klintis, dolomitas, marmuras, tufas), yra mineralinio vandens. 1979 pradėta naftos ir gamtinių dujų pramoninė gavyba (pirmasis telkinys aptiktas 1961). Filipinų svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 56 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, 27 % – hidroterminės jėgainės, 17 % – hidroelektrinės. Filipinai užima antrąją vietą pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų) pagal hidroterminių jėgainių elektros energijos gamybą (pirmą kartą hidroterminiai ištekliai elektros energijos gamybai panaudoti 1980). Elektros energijos gamyba nepatenkina visų poreikių. Apdirbamoji pramonė sukuria 22,4 % BVP, joje dirba 9,3 % dirbančių gyventojų (2000). Tradicinės pramonės šakos – maisto (cukraus, žuvų, mėsos, gėrimų, tabako, vaisių konservų pramonė, ryžių valymas, kokosų produktų apdirbimas), tekstilės, odos ir avalynės, medienos apdirbimo pramonė. Plėtojama transporto priemonių, mašinų, elektronikos, chemijos (gumos, farmacijos, azoto trąšų, naftos), plaušienos ir popieriaus, stiklo, statybinių medžiagų (cemento) pramonė. Lydomas varis, plienas. Apie 60 % pramonės produkcijos pagaminama Metro Manilos aglomeracijoje; kiti pramoniniai centrai – Cebu, Iloilo (Cebu saloje), Iliganas, Cagayan de Oro, Davao (Mindanao saloje). Amatai (žemės ūkio padargai, mediniai indai, metalo, juvelyriniai aukso ir sidabro dirbiniai, siuvinėjimas, audimas, šiaudinių skrybėlių gamyba). Filipinų pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
1
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima apie 34 % Filipinų teritorijos (drėkinama apie 15 500 km2). Ūkio vidutinis dydis 2,2 ha; tik apie 14 % ūkių (tarp jų ir plantacijos) yra didesni kaip 5 hektarai.
Apie 70 % ariamosios žemės užima ryžių ir kukurūzų pasėliai. Ryžiai daugiausia auginami Luzono, Mindanao, Negroso, Panay salose, kukurūzai – Cebu, Leytės, Masbatės salose, Mindanao ir Luzono salų šiaurinėse dalyse. Kalnuose ryžiai auginami užliejamose terasose (pasaulio paveldo vertybė, 1995). Svarbiausi pramoniniai augalai – kokosai (Filipinų rytinėje dalyje), cukranendrės (Luzono, Negroso, Panay salose), tabakas (Cagayano upės slėnyje, Luzono saloje), manilinės kanapės. Mindanao saloje – bananų ir ananasų plantacijos. Dar auginama kavamedžiai, kakavmedžiai, kaučiukmedžiai, bulvės, dioskorėjos, pupiniai, arachiai, maniokai, valgomieji batatai, taro (krakmolingas šakniavaisis), mangai, apelsininiai citrinmedžiai, melionai, daržovės. Filipinai užima pirmąją vietą pasaulyje pagal kopros gamybą (apie 40 % pasaulio kopros produkcijos). Filipinų augalininkystės produkcijos svarbiausi rodikliai – 3 lentelėje.
ryžių laukai Luzono saloje
Gyvulininkystės ūkiai sudaro apie 2 % visų Filipinų ūkių. Veisiama kiaulės, galvijai (ir buivolai), ožkos, naminiai paukščiai. Filipinų gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 5 lentelėje.
3
4
5
Kertami vertingų rūšių medžiai (gelžmedis, juodmedis, raudonmedis, agatmedis, kaučiukmedis), renkami sakai.
Pakrantėse žvejojama, gaudoma kalmarai, krabai, krevetės, moliuskai, renkami jūrų augalai (2,2 mln. t jūrų produktų; 1999). Daugiausia sugaunama stauridžių, silkių, tunų, ančiuvių.
Turizmas
povandeninis tunelis okeanariume Maniloje
2001 Filipinus aplankė 1,8 mln. užsienio turistų. 1999 pajamos iš turizmo sudarė 2,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų (21 % visų užsienio turistų, 2001), Japonijos (19 %), Pietų Korėjos (12 %), Honkongo (7 %), Taivano, Australijos, Didžiosios Britanijos. Labiausiai turistų lankomi objektai: Manila ir jos apylinkės, Cebu (seniausias Filipinų miestas), kalnuotos vietovės, ugnikalniai, Lingayeno įlankos paplūdimiai, Palawano sala (maršrutai į urvus, nardymas, nuskendusių laivų paieška, išgyvenimo mokyklos negyvenamosiose salose), Puerto Galeros miestas (biosferos rezervatas, 1977; Mindoro saloje).
Transportas
Apie 60 % visų Filipinų krovinių pervežama automobiliais, apie 40 % – vandens transportu (daugiausia kabotažinė laivyba). Apie 80 % keleivių pervežama automobiliais, apie 10 % – oro transportu. Automobilių kelių 199 950 km, iš jų 20 % su kieta danga (1998). Svarbiausias automobilių kelias – vadinamasis Maharlikos greitkelis, jungiantis Luzono, Samaro, Leytės ir Mindanao salas (tarp salų pastatyti tiltai, kelia keltai). Geležinkelių apie 900 km, svarbiausi – San Fernando–Legaspi (Luzono saloje) ir Iloilo–Roxasas (Panay saloje). 2001 buvo įregistruota 1697 laivai, prekybos laivyno tonažas – 6 mln. bruto tonų. Svarbiausi jūrų uostai: Manilos, Cebu, Iloilo, Cagayan de Oro, Zamboangos, General Santoso, Polloco, Davao. 1999 Filipinuose buvo 92 nacionaliniai ir 103 privatūs oro uostai. Tarptautiniai oro uostai: Manilos (Ninoy Aquino), Cebu (Mactan), Angeleso, Olongapo. Naftos produktotiekių 357 km, dujotiekių 100 kilometrų (2001).
Bankai
Filipinų centrinis bankas (Bangko Sentral ng Pilipinas, įkurtas 1993 restruktūrizavus ankstesnįjį, įkurtą 1949; būstinė Maniloje) prižiūri bankų ir nebankinių finansų institucijų veiklą. 2003 veikė 6542 bankai, iš jų – 4223 komerciniai (3666 universalieji ir 557 vadinamieji įprastiniai komerciniai; iš jų dauguma – privatūs šalies, 160 užsienio bankų skyrių ir antrinių bankų), 1184 taupomieji, 1135 žemės ūkio ir kooperatiniai bankai bei 4959 nebankinės finansų institucijos (investicinės, finansų, kredito kortelių, statybos ir paskolų, vertybinių popierių prekybos agentų ir brokerių bendrovės, lombardai ir kitos). Filipinų piniginis vienetas – Filipinų pesas, lygus 100 sentavų. Maniloje veikia Filipinų vertybinių popierių birža (įkurta 1993 iš Manilos ir Makati vertybinių popierių biržų).
Užsienio prekyba
Filipinų užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000)
Filipinų užsienio prekybos balansas teigiamas. 2000 eksportuota prekių už 38,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 31,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama mašinos ir transporto įranga, elektronikos, chemijos, tekstilės pramonės gaminiai, varis, kokosų produktai (kopra, aliejus), cukrus, žuvys. Daugiausia importuojama mašinos ir transporto įranga, kuras, žaliavos apdirbamajai pramonei, maisto produktai, gyvuliai. Filipinai priklauso Pietryčių Azijos valstybių asociacijai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Filipinus eksportavo prekių už 11,4 mln. litų, importavo iš Filipinų prekių už 17,3 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Filipinus prekių už 6,193 mln. eurų, importavo iš Filipinų prekių už 3,278 mln. eurų.
Filipinų BVP struktūra (2000)
2271
-Filipinų pramonė; -Filipinų žemės ūkis; -turizmas Filipinuose; -Filipinų transportas; -Filipinų bankai; -Filipinų užsienio prekyba; -Filipinų ekonominiai ryšiai su Lietuva
Filipinų konstitucinė santvarka
Filipinų partijos ir profsąjungos
Filipinų ginkluotosios pajėgos