Linčitė-Vaitieknienė Filomena 1942 04 17Mažeikiai, lietuvių scenografė, tapytoja. A. Linčiaus sesuo. 1965 baigė Lietuvos dailės institutą (scenografiją). 1965–68 dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komitete, 1968–86 Lietuvos kino studijoje, 1986–99 Lietuvos televizijoje.
Sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų apie 40 spektaklių: Kauno dramos teatre (Karalius Motiejukas Pirmasis 1969, pagal J. Korczaką, P. Schafferio Juodoji komedija 1971), Kauno muzikiniame teatre (B. Gorbulskio Trys vakarai 1967, I. Kálmáno Silva 1978), Lietuvos akademiniame dramos teatre (A. Baltakio Tiltas 1970, J. Ekholmo Liudvikas Keturioliktasis 1981, G. Hauptmanno Žiurkės 1988), Lietuvos televizijoje (J. Cocteau Abejingas gražuolis 1976, J. Grušo Barbora Radvilaitė 1982, t. p. laidoms Vizijos ir tikrovė, ir viena autorių), 12 kino filmų (miuziklui Velnio nuotaka 1974, pagal K. Borutą, režisierius A. Žebriūnas, kompozitorius V. Ganelinas, Virto ąžuolai 1976, režisierius G. Lukšas, Kelionė į rojų 1980, režisierius A. Žebriūnas).
F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė. Scenovaizdžio eskizas miuziklui Velnio nuotaka (režisierius A. Žebriūnas, kompozitorius V. Ganelinas; mišri technika, 1974; © LATGA, 2020)
Nuo 1990 kuria įvairių renginių, koncertų scenografiją (baroko muzikos festivalio Banchetto Musicale 1991, Dainų dainelės 1992, tarptautinio folkloro festivalio Baltica 1993). Tapo ir piešia, kuria aliejinių pastelių ciklus: Indijos atšvaitai (1997), Paukštė LITUA Kvedlinburge (2002), Medžiai ir bokštai (2006–07), Pažadėtosios žemės takais (2009). Nuo 1978 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Norvegijoje, Lenkijoje); individualios Vilniuje (1995–96, 1998–2004, 2006–07, 2009–12, 2014–18), Plungėje (1997), Klaipėdoje (1999, 2016), Kaune (1999; 2016 su J. Ruzgu), Mažeikiuose (1999, 2007, 2012), Druskininkuose (2013), t. p. Indijoje (1997). Kūrinių turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Mažeikių muziejus.
2271