apyrankė (auksas, 16–14 a. pr. Kr.)
Finkijos dail
Iš seniausių laikų išliko molinių pomirtinių kaukių, vaisingumo deivės statulėlių, dievų, valdovų monumentalių akmeninių statulų, geometriniais ornamentais ir medžioklės vaizdais papuoštų dirbinių iš kaulo, aukso, sidabro, bronzos, keramikos, stiklo (bronzinės deivės ir Baalo statulėlės, abi antras tūkstantmetis prieš Kristų). Trečio–antro tūkstantmečio dailei įtakos turėjo Egipto, Kretos-Mikėnų, Artimųjų Rytų menas. Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų gaminti smailiadugniai, siaurakakliai indai su mažomis rankenėlėmis, puošti vienspalviu ar spalvotu dekoru su geometriniais, augaliniais, jūros gyvūnijos motyvais. Gamintas fajansą primenantis baltas opako stiklas, pusiau skaidrūs stikliniai indai su lygiagrečių ir vingiuotų juostų ornamentu, stiklo papuošalai, plaketės baldų puošybai, miniatiūrinės stiklinės kaukės. Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų Sidone išradus stiklo pūtimo vamzdelį buvo pradėti gaminti pūsto skaidraus stiklo gaminiai.
Maitinanti ožius vaisingumo deivė (dramblio kaulo raižinys, 14 a. pr. Kr., Luvras Paryžiuje)
Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų Viduržemio jūros Finikijos kolonijose paplito pūnų stilius, kuriam būdinga graikų ir Rytų šalių įtaka: masyvios, statiškos terakotinės dievų figūrėlės, dažnai dekoruotos puošniu raižytu ornamentu, terakotinės groteskiškų bruožų kaukės, antkapinės plokštės, variniai kulto kirveliai, puošti raižytais simboliais, dievybių figūromis. 9–7 a. pr. Kr. gaminta dramblio kaulo plaketės, naudotos kaip aplikė, taurės, tauriųjų metalų dubenys, dekoruoti eklektišku šumerų, egiptiečių, graikų ornamentų dekoru. Pagal Egipto kanonus gamintų, bet šiek tiek laisvesnės kompozicijos akmeninių obeliskų ir metalo reljefų (auksinė taurė iš Ugarito, 14 a. pr. Kr.), dramblio kaulo raižinių (Maitinanti ožius vaisingumo deivė iš Ugarito, 14 a. prieš Kristų) plastika panaši į šumerų ir hetitų. Finikijos dailė turėjo įtakos vėlesnei Artimųjų Rytų, graikų meno raidai.
-Finikija
2972