Firlej (lenk. Firlejowie; Frlejai), Lenkijos didikų giminė. Žinomi nuo 14 a., 15 a.–17 a. pirmoje pusėje (ypač 16 a.) darė didelę įtaką Lenkijos politiniam gyvenimui.
Piotras (m. 1499) 1473–99 buvo Liublino žemės teisėjas, jo sūnus Mikołajus (m. 1526) 1515–26 – Lenkijos didysis etmonas, nuo 1520 – ir Krokuvos kaštelionas. Šio sūnus Piotras (m. 1553) nuo 1537 buvo Liublino, nuo 1545 – Rusios vaivada; vaikaičiai: Janas (apie 1521–1574), nuo 1563 Lenkijos didysis maršalka, nuo 1572 ir Krokuvos vaivada; vienas Lenkijos evangelikų reformatų rėmėjų ir vadovų; Mikołajus (apie 1531–1588), 1588 Liublino vaivada; Andrzejus (apie 1537–1585), nuo 1576 Liublino kaštelionas. Jano sūnūs: Mikołajus (m. 1601), nuo 1589 Krokuvos vaivada; Janas (m. apie 1614), nuo 1613 Wojniczo kaštelionas; Henrykas (1574–1626), nuo 1624 Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos primas. Jano vaikaitis Andrzejus (m. apie 1650) nuo 1649 buvo Sandomiero vaivada.
16 a. viduryje Firlejai turėjo 6 miestus, 5 pilis ir apie 60 kaimų Liublino, Radomo, Lvovo ir kitose apskrityse; buvo vieni pagrindinių šalies grūdų eksportuotojų. 17 a. antroje pusėje praradę politinę ir ūkinę galią, ilgainiui smuko iki vidutinių bajorų.
-Piotras Firlejus; -Mikołajus Firlejus; -Janas Firlejus; -Andrzejus Firlejus; -Henrykas Firlejus