Fiùmės kláusimas, Italijos ir Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės ginčas po Pirmojo pasaulinio karo dėl Adrijos jūros uosto Fiumės (kroatų kalba Rijeka).
Fiumę (nuo 1599 laisvasis miestas, nuo 1799 nominaliai priklausantis Vengrijos karalystei) Antantės valstybės per I pasaulinį karą slapta Londono sutartimi (1915 04) pripažino būsimai pietų slavų valstybei. Per Paryžiaus taikos konferenciją Italijos delegacija, remdamasi laisvo apsisprendimo principu (be nuo seno Kroatijos valdyto Sušako priemiesčio, kuriame gyveno 11 000 kroatų ir 1500 italų, likusioje Fiumės dalyje gyveno 22 488 italai ir 13 351 kroatas), reikalavo perduoti Fiumę Italijai. Italų poeto nacionalisto G. D’Annunzio vadovaujamas būrys (300 žm.) 1919 09 užėmė Fiumę ir paskelbė ją Italijos dalimi.
Italijos ir Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės (nuo 1929 Jugoslavija) ginčai dėl Fiumės truko 7 metus. Italijoje į valdžią atėjus fašistams, abiejų valstybių Romos sutartimi (1924 01) Fiume pripažinta Italijai (Sušakas – Kroatijai). Po II pasaulinio karo, remiantis Paryžiaus taikos sutartimi (1947 02), visa Fiume tapo Jugoslavijos dalimi; didelė dalis italų emigravo į Italiją.
-Rijekos klausimas