flaminas

flãminas (lot. flamen, kilm. flaminis), senovės Romoje vienos kurios dievybės žynys. Buvo 15 flaminų, iš jų 3 – vyriausieji: Jupiterio flaminas (flamen Dialis; laikytas aukščiausiojo dievo tarpininku), Marso flaminas (flamen Martialis) ir Kvirino (Romulo) flaminas (flamen Quirinalis). Skiriami iš patricijų. Flaminai kasdien atlikdavo religines apeigas (aukodavo aukas), jiems talkindavo jų žmonos. Vadovavosi daugybe taisyklių ir draudimų (pvz., Jupiterio flaminas negalėjo žiūrėti į ginkluotus karius). Manoma, kad atsirado karaliaus Numos Pompilijaus laikais (715–673 ar 672 pr. Kr.). Imperijos laikotarpiu Dievų flaminai (flamines Divorum) garbino sudievintus imperatorius ir Romoje, ir provincijose (čia jie dažniausiai būdavo centrinės valdžios atstovai).