flažolètas (pranc. flageolet), senosios muzikos instrumentas – švilpiamasis aerofonas; maža išilginė fleita. Sudaro snapo pavidalo galvutė su švilpiamuoju įtaisu ir cilindrinis vamzdelis su 2 skylutėmis nykščiui ir 4 skylutėmis kitiems pirštams. Diapazonas g2–a4. 16–19 a. naudotas Vakarų Europoje (daugiausia Prancūzijoje, Anglijoje). 18 a. flažoletas buvo dar vadinamas flautina. Garsas aiškus, malonaus tembro, išgaunamas lengvai. Flažoletu buvo griežiama šokių muzika. Panaudojo J. S. Bachas, G. F. Händelis, C. W. Gluckas, W. A. Mozartas.
flautina
1070