Florãlijos akadèmija (Académie des Jeux floraux), seniausia mokslininkų draugija Europoje, kurios tikslas remti ir plėtoti provansalų ir prancūzų literatūrą. Centras Tulūzoje. Rengia literatūros konkursus (apdovanojimai – našlaitės, erškėčio žiedo, medetkos, burnočio, lelijos formos sidabrinės ir auksinės skulptūros; 3 iš šių apdovanojimų gavęs asmuo vadinamas Floralijos meistru), konferencijas, seminarus, leidžia knygas. Turi 40 iki gyvos galvos renkamų narių (garbingi ir žymūs Tulūzos ir jos apylinkių kultūros, mokslo, politikos ir visuomenės veikėjai).
Floralijos akademija įkurta 1323 Tulūzoje kaip Linksmojo mokslo konsistorija (Consistori del Gay Saber). Steigėjai – 7 pasiturintys miestelėnai trubadūrai. 1324 ši konsistorija surengė trubadūrų varžybas (pirmąjį pasaulyje literatūros konkursą). 1515 konsistorija pavadinta Floralijos draugija (Compagnie de Jeux Fleur – pagal senovės Romos šventės, skirtos deivei Florai, pavadinimą). 1694 Prancūzijos karalius Liudvikas XIV draugijai suteikė akademijos statusą (pavadinta Floralijos akademija). 1790 uždaryta, 1809 vėl atkurta. Nariai buvo J. Dausset, P. Sabatier (abu Nobelio literatūros premijos laureatai), B. Barère’as, A. Chamsonas, G. Doumergue’as. 2005 išrinkta pirmoji moteris L. Enjalbert (1916–2015). Floralijos meistrai – F. R. de Chateaubriand’as, V. Hugo, F. Mistralis (Nobelio literatūros premija), P. de Ronsard’as, A. de Vigny, Voltaire’as.
2271