Flòrida (Florida), FL, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno, Floridos sąsiaurio ir Meksikos įlankos. Užima Floridos pusiasalį, gretimus žemyno rajonus ir Florida Keyso salas. Plotas 139 697 km2. 22,24 mln. gyventojų (2022). 76,8 % Floridos gyventojų yra baltaodžiai (su baltaodžiais ispanakalbiais; 52,3 % – baltaodžiai ne ispanakalbiai), 27,1 % – ispanakalbiai, 17 % – afroamerikiečiai (2022). Floridos pietuose yra 2 indėnų seminolų rezervacijos. Centras – Tallahassee (201 700 gyventojų, 2022); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Jacksonville’is (971,3), Miami (449,5), Tampa (398,2), Orlando (316,1), Saint Petersburgas (261,3), Hialeah (220,3). Kranto linijos ilgis 2173 kilometrai. Paviršius žemas, didžiausias aukštis – 105 m (Floridos ir Alabamos valstijos pasienyje).
Evergladeso nacionalinis parkas
namai Hudsone prie Meksikos įlankos
Klimatas Floridos šiaurėje musoninis subtropinis, pietuose – jūrinis tropinis. Metinė vidutinė temperatūra Floridos šiaurėje 20 °C, pietuose – 25 °C. Per metus iškrinta 1000–1500 mm kritulių. Didžiausios upės: Saint Johnsas (įteka į Atlanto vandenyną), Suwannee (į Meksikos įlanką). Floridos pietuose yra Evergladeso pelkėta žemuma, šiaurėje (Floridos ir Džordžijos pasienyje) – Okefenokee pelkė (1937 didesnė jos dalis paskelbta rezervatu). Miškai užima apie 47 % Floridos teritorijos. Apie 800 rezervatų ir parkų; tarp jų Evergladeso (pasaulio paveldo vertybė), Biscayne’o, Dry Tortugaso nacionaliniai parkai.
Kasama fosforitai (netoli Tampos; apie 75 % JAV ir 1/4 pasaulio fosforitų gavybos), titano, cirkonio, torio rūdos (kasyklos prie Jacksonville’io, Starke’o, Vero Beacho), durpės, kaolinas, klintis, gaunama nafta; Port Saint Joe yra įmonė, kurioje iš jūros vandens gaunamas magnis. 58 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos gamtinėmis dujomis (tiekiamomis dujotiekiais iš Teksaso), 17 % – šiluminės elektrinės, kūrenamos anglimis, 6 % – branduolinės elektrinės (2016). Transporto priemonių, prietaisų gamyba, elektronikos, poligrafijos, chemijos, maisto pramonė. Žemės ūkis intensyvus; auginama citrusiniai augalai (apie 80 % JAV greipfrutų ir apelsinų derliaus), daržovės (daugiausia pomidorai), cukranendrės (apie 40 % JAV cukranendrių derliaus), tabakai. Galvijų, arklių (daugiausia grynaveislių jojamųjų) ganyklinė gyvulininkystė. Paukštininkystė. Miškų ūkis. Žvejyba; gaudoma austrės, krevetės, krabai, omarai, renkamos pintys.
Miami saulei leidžiantis
Ūkio svarbiausia šaka – turizmas. 2017 Floridą aplankė 131 mln. turistų iš kitų valstijų ir 14 mln. užsienio turistų; pajamos iš turizmo 2017 sudarė 88,6 mlrd. JAV dolerių. Labiausiai lankoma Miami Beacho, Fort Lauderdale’io, West Palm Beacho, Tampos, Daytona Beacho, Pensacolos kurortai ir poilsio bazės, netoli Orlando esantis pramogų parkas Walt Disney World (atidarytas 1971), Saint Augustine’as ir netoli jo esanti aligatorių ferma ir zoologijos sodas, Miami hipodromas, Daytona Beacho, Sebringo autodromai, Daytona Beacho, Miami jūrų akvariumai. Laivuojama apie 1600 km upių ir kanalų. Tarptautiniai oro uostai – Miami, Tampoje, Orlando. Canaveralio kyšulyje yra NASA kosminių skrydžių J. F. Kennedy centras.
2271
Istorija
nešančioji raketa Saturn 5 su su erdvėlaiviu Apollo 11 vežama į starto vietą (1969)
Kirby S. Storterio parkas
Žmonės dabartinės Floridos teritorijoje apsigyveno prieš 10 000 metų. 1513 čia atvyko europiečių – ispanų, kurie 1565 įkūrė pirmąjį dabartinių Jungtinių Amerikos Valstijų miestą – Saint Augustine’ą. 1763–83 Florida priklausė Didžiajai Britanijai, nuo 1783 vėl Ispanijai. 1819 pagal sutartį (už skolą) perduota Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Floridos plantacijose, kuriose dirbti atgabenta juodaodžių vergų, auginta vilnamedžiai, cukranendrės, tabakai. Daug Floridos indėnų žuvo per Seminolų karus (1817–18, 1835–42, 1855–58), kiti iškeldinti į rezervacijas. 1845 Florida tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 27‑ąja valstija (iki tol – teritorija). Per 1861–65 Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą prisidėjo prie Amerikos konfederacijos valstijų. 20 a. imta plėtoti turizmą; sumažėjo juodaodžių gyventojų, daugėja imigrantų iš Karibų regiono.
2271
Lietuviai
Iki II pasaulinio karo Floridoje gyveno pavienių lietuvių. Lietuvių bendruomenės Floridos miestuose susidarė po II pasaulinio karo (Miami lietuviai, Daytona Beach. LIETUVIAI, Palm Beach. LIETUVIAI, Saint Petersburg. LIETUVIAI). Daugiau lietuvių čia atsikėlė iš kitų valstijų. 1975 įsteigta JAV lietuvių bendruomenės Floridos apygarda (valdybos pirmininkas A. Dūda, 2003) vienijo Auksinio Kranto (Boca Ratono ir Pampano Beacho vietovės), Palm Beacho ir Saint Petersburgo apylinkes. 1976 apygardos valdyba kreipėsi į valstijos gubernatorių ir šis paskelbė proklamaciją, skirtą Vasario 16.
1989–91 Floridos lietuviai aktyviai dalyvavo politiniuose renginiuose, kuriuose skelbtas Lietuvos laisvės siekis ir reikalauta pripažinti atkurtą valstybę. 2003 JAV lietuvių bendruomenės Floridos apygardai priklausė 7 apylinkės: Atlantos (Džordžijos valstija; 176 nariai, dauguma atvykę po 1990, valdybos pirmininkė R. Kličienė, veikia šeštadieninė lituanistinė Saulės mokykla), Auksinio Kranto (pirmininkas J. Paškus), Daytona Beacho (apie 100 narių), Miami, Palm Beacho (149 nariai, leidžia Floridos Paatlančio lietuvių biuletenį), Saint Petersburgo (228 nariai) ir Sunny Hillso.
191