fluortas (lot. fluor – tekėjimas, tėkmė), fluoridų klasės mineralas CaF2. Kristalai kubinės singonijos, kubo, rečiau oktaedro, formos, dažniausiai sudaro drūzas. Spalva įvairi, kartais būna juostuotas, bespalvis. Blizgesys stiklo. Kietumas 4. Tankis 3180 kg/m3. Liuminescuoja ultravioletiniuose ir katodiniuose spinduliuose (fluorescencija), pakaitinus (termoliuminescencija). Fluorito atmainos: ratovkitas (žemėti agregatai), chlorofanas (žalias), radiofluoritas (radioaktyvus), optinis fluoritas (skaidrus, bespalvis). Gamtoje fluoritas kristalizuojasi iš vidutinės ir žemos temperatūros hidroterminių tirpalų, užpildydamas plyšius granituose, pegmatituose, klintyse, jūrose – iš druskėjančio vandens. Naudojamas metalurgijoje (fliusas), chemijos pramonėje, optikoje, lazerių gamyboje. Didžiausi fluorito telkiniai yra Brazilijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Namibijoje, Prancūzijoje, Rusijoje.

fluoritas

2961

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką