Fokajà (Phōkaia), senovės graikų miestas Mažojoje Azijoje. Apie 10 a. pr. Kr. Fokają įkūrė išeiviai iš Fokidės ar Atikos. Dėl patogios geografinės padėties tapo svarbiu prekybos, žvejybos bei jūreivystės centru. Nuo 7 a. pr. Kr. antros pusės čia kaldintos monetos, kurios buvo naudojamos Mažosios Azijos ir Egėjo jūros pakrančių miestuose. 7–6 a. įsteigė kolonijų, svarbiausios – Emporijas, Masalija, Elėja (Viduržemio jūros vakarinėje pakrantėje), Amisas (Juodosios jūros pietinėje pakrantėje). 6 a. pr. Kr. pirmoje pusėje Fokajos laivynas įsigalėjo Viduržemio jūros vakarinėje dalyje, vėliau fokajiečius išstūmė etruskai ir kartaginiečiai (Kartagina).

Fokajos 1/6 statero (elektrumas, 477–388 pr. Kr.; averse, manoma, Afroditės profilis; Berlyno valstybinių muziejų Monetų kabinetas)

Apie 545 pr. Kr. Fokają užėmus persams, dauguma jos gyventojų persikėlė į Apeninų pusiasalio pietinę dalį. 500 pr. Kr. Fokaja su kitais Mažosios Azijos jonėnų miestais dalyvavo sukilime prieš persus (numalšintas). Rėmė Antiochą III Didįjį per 192–188 karą su Roma. 2 a. pr. Kr. viduryje atiteko Romai. 132 pr. Kr. romėnams numalšinus Fokajos sukilimą, miestas sunyko. Jo vietoje yra Turkijos miestas Foça.

-Foça

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką