fòlklendas ir bùklendas (angl. folk – liaudis, book – knyga + land – žemė), 6–11 a. Anglijos svarbiausios žemės nuosavybės formos. Folklendas buvo bendruomenės žemė, perleista asmeniui naudotis nustatytam terminui. Jis valdytas remiantis teisiniais papročiais, apdėtas įprastais mokesčiais, jo padalijimas suvaržytas (dažniausia grįždavo bendruomenei). Buklendas iš pradžių buvo bažnytinė, dažniausia už pinigus nuomojama žemė. Valdant buklendą vadovautasi karalių privilegijomis (jose atsispindėjo romėnų teisės įtaka), nuo jo nebuvo mokami mokesčiai, jį buvo galima perduoti pagal palikimą. Ilgainiui buklendas tapo individualia, laisva nuo bendruomenės teismo valda; su ja susijusias bylas sprendė karaliaus arba jo tarybos teismas.
2271
-buklendas