fonosemántika (gr. fono… + semantika), gars simbolzmas, kalbos garsų savybė per sinestezinius pojūčius suteikti kalbai papildomų konotacijų. Fonosemantika atsiskleidžia onomatopėjose, mimemose (ištiktukai, imituojantys tipišką mimiką, kai reiškiamas koks nors pojūtis), refrenuose, mįslių žodžiuose, glosalalijose, kai kuriuose ekspresyvuose ir emotyvuose, t. p. poetinėje ir vaikų kalboje. Šiuo požiūriu fonosenatiką tyrinėja etnolingvistikos, ikonizmo (ištiktukai ir kita ekspresyvioji leksika, kuri turi savybę išreikšti, o ne įvardyti, arba paslėpti tikrąjį pavadinimą), poetikos specialistai, psicholingvistai ir neurolingvistai.

Apie garsų konotacijas rašė Platonas dialoge Kratilas (lietuvių kalba 1996). 19 a. vokiečių kalbininkas H. G. C. von der Gabelentzas veikale Kalbotyra, jos problemos, metodai ir ikišioliniai rezultatai (Die Sprachwissenschaft: Ihre Aufgaben, Methoden und bisherigen Ergebnisse 1891 72018) pirmasis aprašė reiškinį kalbiškai ir pavadino garsų simbolizmu. 20 a. geštaltpsichologijos pradininkas W. Köhleris, tyrinėdamas sinesteziją, nustatė, kad kalbos garsai, kaip ir kiti psichofiziologiniai suvokiniai, atsiduria tarp suvokimo polių, kuriuos sąlygiškai pavadino šviesiu ir tamsiu. Kalbininkai R. Jakobsonas, Ivánas Fónagy (1920–2005) ir kiti eksperimentais įrodė, kad kalbos garsų konotacijos atsiranda dėl akustikos (garso tembras, ilgumas, kompaktiškumas) arba artikuliacijos (kliūtinis garsas, pučiamasis garsas). Buvo ginčijamasi, ar neutralaus (nevaizdingo) žodžio reikšmė gali būti susijusi su jį sudarančių garsų konotacijomis, stengiantis paneigti F. de Soussure’o arbitralumo principą, tačiau šie ginčai rezultatų nedavė. Apie reiškinį rašė E. Sapiras, O. Jespersenas, Wiliamas Johnas Samarinas (1926–2020).

Lietuvoje ištiktukų ir kitos ekspresyviosios leksikos fonosemantikos tyrimų paskelbė J. Zabarskaitė.

L.: O. Jespersen Language: its Nature, Development and Origin New York 1904; E. Sapir A study in phonetic symbolism / Journal of Experimental Psychology vol. 12 1929; I. Fonagy Die Metaphern in der Phonetik The Hague 1963; W. Samarin Determining the meenings of ideophones / Journal of West African Languages vol. 4(2) 1967; R. Jakobson Children Language, Aphasia, and Phonological Universals The Hague 1968; J. Nicholas Sounds like Life: Sound‑symbolic Grammar, Performance, and Cognition New York 1990; Sound Symbolism Cambridge 1994. J. Zabarskaitė Fonosemantikos vedlys Vilnius 2007.

1418

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką