formalioji organizacija

formalióji organizãcija, didelė socialinė grupė. Sukuriama formalių santykių pagrindu siekti apibrėžtų tikslų. Formaliosios organizacijos nariai atlieka griežtai apibrėžtus vaidmenis. Įgyvendinami pavienių narių siekiai, tačiau jie derinami su visos formaliosios organizacijos tikslais. Būdinga racionalumas (formaliosios organizacijos pagrindą sudaro tikslingumo principas, sąmoningas užsibrėžto tikslo siekimas), nukreiptumas į individus (tarpusavio santykiai nustatomi pagal parengtą programą, kurioje numatyti tik tarnybiniai individų ryšiai), funkcinių tikslų įgyvendinimas. Jungtinių Amerikos Valstijų sociologas A. Etzioni išskyrė formaliosios organizacijos 3 tipus: norminė, priverčiamoji ir utilitarinė. Norminių organizacijų nariai, siekdami tam tikrų tikslų, jaučia asmeninį pasitenkinimą, akcentuoja veiklos pastangas, o ne atlygį. Priverčiamosios formaliosios organizacijos gali būti baudžiamosios (kalėjimai) ir gydomosios (psichiatrinės ligoninės); jų tikslas atskirti tam tikras žmonių kategorijas. Utilitarinės formaliosios organizacijos skiriamos pagal materialinę naudą, kuri garantuojama jų nariams. Kartais formalioji organizacija tuo pat metu gali būti skirtingas organizacijos tipas skirtingiems žmonėms. Pavyzdžiui, psichiatrijos ligoninė gali būti priverčiamąja organizacija ligoniams, utilitarine – psichiatrams, normine – visuomeninės organizacijos nariams, savanoriškai slaugantiems ligonius. Šiuolaikinėje visuomenėje formalioji organizacija aprėpia visas žmogaus gyvenimo sritis.