fosfatãzės, fosfomonoesterãzės, fermentai, katalizuojantys fosfato rūgšties monoesterių hidrolizę. Pagal specifiškumą substratui, terpės pH skiriamos rūgštinės fosfatazės, acilfosfatazės, šarminės fosfatazės, fruktozės bisfosfatazė, gliukozės‑1‑fosfatazė, neorganinė pirofosfatazė, proteinfosfatazės (jos su proteinkinazėmis kontroliuoja ląstelės baltymų fosforilinimą – vieną ląstelės aktyvumo reguliavimo mechanizmų). Proteinfosfatazės pagal specifiškumą substratui skiriamos į 3 klases: I – serilproteinfosfatazės, treonilproteinfosfatazės (PP), II – tirozilproteinfosfatazės (PTP) ir III – dvilypio specifiškumo serilproteinfosfatazės, treonilproteinfosfatazės ir tirozilproteinfosfatazės (aktyvuoja nuo ciklinų priklausomas kinazes ir MAP kinazes). Tirozilproteinfosfatazių atrasta daugiau kaip 40, jos skiriamos į citoplazmines ir sujungtas su membranomis. Tirozilproteinfosfatazių molekulę sudaro vienas katalizinis (230 aminorūgščių) ir keli reguliaciniai subvienetai, kurie lemia fermento aktyvumą ir vietą ląstelėje. Daugelio fosfatazių aktyvumas ir kiekis pakinta sergant įvairiomis ligomis, pvz., sergant prostatos vėžiu padidėja rūgštinės fosfatazės, kaulų ligomis (ypač jų vėžiu), kepenų ligomis – pakinta šarminės fosfatazės aktyvumas. Gydymui vartojami fosfatazių inhibitoriai.

3060

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką