fosfolipdai, sudėtiniai riebalai, svarbūs biologinių membranų komponentai. Susideda iš alkoholio, vienos ar dviejų riebalų rūgščių, ortofosfato rūgšties ir X fragmentų (azoto junginių, aldehidų ir kitų). Su cerebrozidais, cholesteroliu ir kitais junginiais sudaro apie pusę nervinio ir smegenų audinio sausosios masės. Daug fosfolipidų yra širdyje ir kepenyse. Fosfolipidai turi polinę hidrofilinę (vadinamąją galvutę) ir nepolinę hidrofobinę (vadinamąją uodegą) dalis. Membranose, kraujo lipoproteinuose, įvairiose micelėse fosfolipidai išsidėsto taip, kad jų galvutė atsukta į išorę, o uodega yra viduje. Pagal fosfolipidų alkoholį (glicerolį ar sfingoziną) skiriamos dvi grupės: glicerofosfolipidai ir sfingofosfolipidai. Glicerofosfolipidus (išskyrus plazmanogenus) sudaro fosfatido rūgštis (glicerolio, sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgščių bei ortofosfato rūgšties esteris) ir X fragmentai (L‑serinas, etanolaminas, cholinas, inozitolis, glicerolis). Svarbiausi glicerofosfolipidai: fosfatidiletanolaminai (kefalinai), fosfatidilcholinai (lecitinai) ir kiti. Veikiant fosfolipazėms Α2 nuo jų atskiriama nesočioji riebalų rūgštis; susidaro lizofosfatidiletanolaminai, lizofosfatidilcholinai, skaidant organizmo fermentams šių junginių susidaro nedaug ir hidrolizuojami jie greit ỹra. Fosfolipazių A2 yra kobros, skorpiono, bitės nuoduose, jiems patekus į žmogaus kraują įvyksta hemolizė. Iš membranų fosfatidilinozitoliodifosfato, dėl hormonų poveikio suaktyvėjus fosfolipazei C, susidaro inozitoliotrifosfatas – vadinamasis hormonų antrininkas, lemiantis kalcio katijonų (Ca2+) išstūmimą iš endoplazminio tinklo. Glicerofosfolipidai sintetinami visuose audiniuose, daugiausia kepenyse; iš ten dalis jų su lipoproteinais patenka į kraują ir nunešami į audinius. Sutrikus glicerofosfolipidų sintezei kepenyse suintensyvėja triacilglicerolių sintezė, jų ima kauptis. Lipotropinės medžiagos (metioninas – jo daug varškės baltyme kazeine, – betainas, cholinas ir kitos) saugo kepenis nuo riebalinės infiltracijos. Sfingofosfolipidus sudaro ceramido, ortofosfato rūgšties ir X fragmentai (pvz., cholinas). Svarbiausi iš jų yra sfingomielinai, jų randama daugelyje membranų, nervų dangalų mieline ir kitur. Esant įgimtai fermento sfingomielinazės stokai (pvz., sergant sfingomielinoze) fosfocholinas neatskyla nuo sfingomielinų ir jie kaupiasi nervinių ląstelių lizosomose. Pažeidžiamas nervinis audinys, padidėja kepenys, blužnis.

2519

-glicerofosfolipidai; -sfingofosfolipidai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką