fosforo oksidai

fòsforo oksdai, fosforo ir deguonies junginiai. Difosforo trioksidas P₂O₃ (dimeras P₄O₆) – sniego baltumo kristalinė masė. Lydymosi temperatūra 23,8 °C, tankis 2135 kg/m³. Tirpsta šaltame vandenyje sudarydamas fosfito rūgštį H₃PO₃. Stiprus reduktorius, kaitinamas skyla į fosforą ir difosforo tetraoksidą. Nuodingas. Difosforo pentoksidas P₂O₅ (dimeras P₄O₁₀) – labai higroskopiška, bespalvė, vaško pavidalo kristalinė masė. Yra kelios polimorfinės atmainos. 360 °C temperatūroje sublimuoja. Audringai reaguoja su vandeniu sudarydamas įvairias fosforo rūgštis (metafosforo: P₄O₁₀ + 2H₂O → 4HPO₃, difosforo: P₄O₁₀ + 4H₂O → 2H₄P₂O₇, ortofosforo: P₄O₁₀ + 6H₂O → → 4H₃PO₄). Naudojamas drėgmei sugerti (dujoms ir skysčiams džiovinti mažesnėje kaip 100 °C temperatūroje), kaip dehidratavimo reagentas organinėje sintezėje; atskelia vandenį net iš azoto ar sieros rūgščių paversdamas jas atitinkamai azoto oksidu N₂O₅ ir sieros trioksidu SO₃. Difosforo tetraoksidas P₂O₄ – bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje sudarydamas H₃PO₃. Visi fosforo oksidai gaunami fosforui reaguojant su deguonimi, mažesnės molekulinės masės (žemesnieji), pvz., difosforo trioksidas, – dar ir skaidant didesnės molekulinės masės (aukštesniuosius) fosforo oksidus, pvz., difosforo pentoksidą.

9