fòsforo tršos, mineralinės trąšos, turinčios augalų mitybai būtino ir pasisavinamo fosforo. Gaminamos iš gamtinių fosforo turinčių žaliavų – apatito ir fosforito. Pagal tirpumą skiriamos vandenyje tirpstančios fosforo trąšos (dvigubasis superfosfatas, granuliuotasis superfosfatas ir paprastasis superfosfatas), kurių pagrindinė sudedamoji dalis – vandenyje tirpstantis kalcio dihidrofosfatas Ca(H2PO4)2·H2O; amonio citrate ir citrinų rūgštyje tirpstančios fosforo trąšos (befluoris fosfatas, fosfatšlakis, lydytasis magnio fosfatas, precipitatas, termofosfatai, tomamilčiai), kuriose fosforas yra kalcio monohidrofosfato CaHPO4·H2O ir tetrakalcio fosfato Ca4P2O9 pavidalo; ir sunkiai tirpstančios fosforo trąšos (fosforitmilčiai, kaulamilčiai, vivianitas), kuriose fosforas yra trikalcio difosfato Ca3(PO4)2 pavidalo. Augalai fosforo neorganinius junginius iš dirvožemio ima PO 4 2 nitalic{PO}_{4}^{2-""} ir PO 4 nitalic{PO}_{4}^{-""} jonų pavidalu. Pagrindinis fosforo šaltinis rūgščiuose dirvožemiuose yra dihidrofosfatai, neutraliuose ir šarminiuose – hidrofosfatai. Kadangi fosforo junginiai, patekę į dirvožemį, yra labai mažai judrūs, augalų šaknys paima fosforą tik iš tų fosfatų, kurie pereina į dirvožemio tirpalą. Nustatyta, kad augalai normaliai vystosi, kai dirvožemio tirpale yra 0,5 mg/l P2O5. Daugiausia fosforo trąšų augalas pasisavina šaknų zonoje, todėl fosforo trąšos užžeriamos giliai dirvožemyje. Fosforo trąšos gerai veikia visų žemės ūkio augalų šaknijimąsi, didina cukrinių runkelių cukringumą, bulvių krakmolingumą, linų pluošto išeigą, pievose ir ganyklose – ankštinių žolių santykinį kiekį, spartina javų ir daržovių brendimą, didina baltymų ir fosforo kiekį augaluose, augalų atsparumą išgulimui ir sausrai. Žiemkenčiai, cukriniai runkeliai, ilgapluoščiai linai fosforo trąšomis tręšiami rudenį, vasarojus, bulvės – pavasarį, daugiametės žolės, ganyklos – rudenį arba pavasarį, užliejamos pievos – pavasarį, potvyniui nuslūgus. Daugiausia fosforo trąšų išberiama per pagrindinį tręšimą prieš įdirbant dirvą arba kartu su sėkla. Papildomai fosforo trąšomis tręšiama pastebėjus augaluose fosforo trūkumo požymių. Gausiai tręšiami durpžemiai.

Fosforo trąšos pradėtos gaminti 19 a. pirmoje pusėje (superfosfatas 1842 Didžiojoje Britanijoje, fosforitmilčiai 7 dešimtmetyje Prancūzijoje). Lietuvoje fosforo trąšas gamina bendrovė Lifosa.

877

-trąšos

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką