Franche-Comté (Franš Kont), istorinė provincija ir buvęs administracinis regionas (1982–2015) Prancūzijos rytuose. Rytuose ribojasi su Šveicarija. Administracinis regionas apima Doubs, Jura, Aukštutinės Sonos, Belfort’o teritorijos departamentus.
2016 Franche‑Comté ir Burgundijos regionai sujungti į Burgundijos-Franche‑Comté regioną.
Plotas 16 202 km2. 1,18 mln. gyventojų (2015). Centras – Besançonas (117 900 gyventojų, 2019); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Belfort’as (46,4), Montbéliard’as (25,8). Franche‑Comté – vienas rečiausiai apgyventų Prancūzijos regionų.
Gamta
Didesnę Franche-Comté teritorijos dalį užima Jura kalnai (1723 m, Crêt de la Neige’o kalnas); daug urvų (Glacière’o, Poudrey, Plaisir-Fontaine’o, Osselle’io) ir kitų karstinių reljefo formų. Franche‑Comté šiaurėje yra Vogėzų kalnų pietiniai šlaitai, vakaruose – aukštumos ir žemumos, suskaidytos Sonos, Doubs, Ognono upių slėnių. Jura ir Vogėzų kalnus skiria Burgundijos Vartai. Miškai užima apie 43 % teritorijos; auga lapuočių (ąžuolai, bukai), kalnuose – spygliuočių (kėniai, eglės) miškai.
Ūkis
Metalurgija (Besançone), Peugeot automobilių (Sochaux, Vesoulyje), TGV greitųjų traukinių (Belfort’e) gamyba, chemijos (Dôle’yje), elektronikos (Belfort’e), medienos apdirbimo, tekstilės, maisto ir gėrimų (vyno) pramonė, deimantų šlifavimas (Saint‑Claude). Tradicinės pramonės šakos – optinių prietaisų ir laikrodžių gamyba. Veisiami pieniniai galvijai; apie 80 % pieno panaudojama sūrių gamybai. Franche-Comté vakaruose auginami javai, rapsai. Turizmas.
Istorija
Ikiistoriniais laikais gyventa keltų. 52 prieš Kristų nukariavo romėnai, buvo Romos provincija. 5 a. čia apsigyveno burgundai, kuriuos 534 pajungė frankai. Pagal 843 Verdeno sutartį atiteko Lotarui I. 933–1032 Arelato karalystės dalis; maždaug 10 a. gavo grafystės statusą (vadinosi Burgundijos grafystė; centras Dole’is). Vėliau priklausė Šventajai Romos imperijai, bet 12 a. išsikovojo savarankiškumą, nuo 14 a. vadinta Franche‑Comté, t. y. Laisvąja grafyste.
1322 atiteko Burgundijos hercogystei. 1477 Franche‑Comté užėmė Prancūzijos karalius Liudvikas XI, bet Burgundijos sosto įpėdinei Marijai Burgundietei tais pat metais ištekėjus už Austrijos erchercogo Maksimiliano (nuo 1493 Šv. Romos imperijos imperatorius Maksimilianas I) atiteko Habsburgams.
Pagal 1522 Saint‑Jean‑de‑Losne’o taikos sutartį paskelbta neutralia; klestėjo per 16 a. karus. Vėliau Prancūzijos karalius Liudvikas XIV reiškė pretenzijas į Franche‑Comté, 1668 ir galutinai 1674 ją užėmė Prancūzijos kariuomenė, vadovaujama princo Louis II de Condé. Pagal 1678 Nijmegeno taikos sutartį Franche‑Comté atiteko Prancūzijai. Kai kurios gyventojų grupės iki 18 a. išlaikė proispaniškas politines nuostatas. 1790 suskirstyta į departamentus. 2016 sujungus Franche-Comté ir Burgundiją sudarytas Burgundijos-Franche-Comté administracinis regionas.