Franco Zeffirelli

F. Zeffirelli. Filmo Užsispyrėlės sutramdymas kadras (1967; Katarina – E. Taylor, Petručijus – R. Burtonas)

F. Zeffirelli. G. Puccini operos Toska spektaklio scena (1985; Toska – M. Caballé, Kavaradosis – L. Pavarotti; Metropolitan Opera Niujorke)

Zeffirelli Franco (Frankas Dzefirèlis), tikr. Gianfranco Corsi 1923 02 12Florencija 2019 06 15Roma, italų režisierius, teatro ir kino dailininkas. 1941 baigė Dailiųjų menų akademiją Florencijoje, 1946 – Florencijos universitetą (architektūrą). Nuo 1946 Italijos ir užsienio šalių dramos ir operos teatruose dirbo scenografu (daugiausia – L. Visconti spektaklių), nuo 1950 – ir režisieriumi. Nuo 1948 buvo L. Visconti, V. De Sicos, R. Rossellini, M. Antonioni filmų dailininkas.

Režisavo dramos (W. Shakespeare’o Romeo ir Džuljeta 1960, Otelas 1961, Hamletas 1963, Daug triukšmo dėl nieko 1965, E. Albee Kas bijo Virginijos Woolf 1963, E. De Filippo Šeštadienis, sekmadienis ir pirmadienis 1974 ir Filumena 1977) ir operos (G. Verdi Traviata 1958, Aida 1963, Falstafas 1964 ir Otelas 1972, V. Bellini Norma 1965, G. Bizet Karmen 1978) spektaklių. Kine išgarsėjo W. Shakespeare’o kūrinių (Užsispyrėlės sutramdymas / The Taming of the Shrew 1967, Romeo ir Džuljeta / Romeo and Juliet 1968, Hamletas 1990), t. p. operų (Traviata 1983, Otelas 1986) ekranizacijomis. Kiti svarbesni filmai: Sesuo Saulė, brolis Mėnulis (Fratello Sole, sorella Luna 1972), Jėzus iš Nazareto (Jesus of Nazareth 4 d. 1977, televizijos filmas), Džeinė Eir (Jane Eyre 1996, pagal Ch. Brontë), Arbatėlė su Mussolini (Tea with Mussolini 1999), Callas amžinai (Callas Forever 2002). Kūrybai būdinga lyrizmas, poetiškumas, filmams – subtili, tapybiška kadro kompozicija, tiksliai rekonstruotos istorinės epochos buities detalės, istorinio laiko ir nūdienos sąsajos.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką