František Xaver Šalda

Šalda František Xaver (Františekas Ksaveras Šálda) 1867 12 22Liberec 1937 04 04Praha, čekų literatūros teoretikas, kritikas, rašytojas. Dr. (1910). 1907 baigė Prahos universitetą, nuo 1916 jame dėstė literatūrą; profesorius (1919). Redagavo kultūros ir meno periodinius leidinius Volné směry (1901–07), Novina (1908–12), Česka kultura (1912–1914, vienas steigėjų), Kmen (1917–19, steigėjas), Tribuna (1919–23), Kritika (1924), Tvorba (1926–28, abiejų vienas steigėjų), Šaldův zápisník (1928–37, steigėjas) ir kitus. Su kitais sukūrė Čekų modernizmo manifestą (1895), jame pabrėžė menininko nepriklausomybę, aukštino individualizmą. Filosofijai, meno teorijai turėjo įtakos H. Taine’as, F. Nietzsche, J. M. Guyau, J. Ruskinas. F. X. Šalda tyrė tradicijos ir naujovių santykį, kultūros raidos tęstinumo klausimus. Teigė amžinąsias vertybes, meno ir gyvenimo sąsajas, kūrėjo moralinę atsakomybę ir laisvę nuo ideologijos. Menotyros, literatūros istorijos, kritikos svarbiausi veikalai: Sintetizmas naujame mene (Syntetism v novém umění 1892), Kova dėl rytojaus (Boje o zítřek 1905), Siela ir kūryba (Duše a dílo 1913), Apie jauniausią čekų poeziją (O nejmladší poezii české 1928). Parašė apsakymų rinkinį Ironiškas gyvenimas ir kiti apsakymai (Život ironický a jiné povídky 1912), romaną Lėlės ir Dievo darbininkai (Loutky i dělníci boží 1917), dramų Minios (Zástupové 1921), Vaikas (Dítě 1923), Žygis prieš mirtį (Tažení proti smrti 1926). F. X. Šaldos kritikos ir teorijos straipsniai ir veikalai įtvirtino čekų modernistinę poeziją, turėjo daug įtakos 19 amžiaus pabaigos–20 amžiaus pradžios čekų literatūrai ir menui.