Brentano Franz (Francas Brentãnas) 1838 01 16Marienberg (Saksonija) 1917 03 17Ciurichas, vokiečių filosofas, psichologas. L. Brentano brolis. Dr. (1862).
Išsilavinimas ir veikla
Studijavo filosofiją Miuncheno, Würzburgo, Berlyno ir Miunsterio universitetuose, 1862 Tübingeno universitete įgijo daktaro laipsnį. 1866–73 dėstė filosofiją Würzburgo, 1874–95 – Vienos universitete. 1864 baigęs teologiją tapo katalikų kunigu, 1873 kunigystės atsisakė.
Filosofinės ir psichologinės idėjos
Taikė aristotelizmo ir empirizmo metodus naujausių laikų filosofijoje ir psichologijoje. Kritikavo vokiečių idealizmą, teigė, kad šis nuvertino konkrečių objektų egzistencijos svarbą. Etikoje taikė deskriptyvinės psichologijos metodą. Logikoje atsisakė aristotelinio silogizmo. Psichologijoje vadovavosi introspekcine psichinių aktų analize. Sukūrė intencionalumo teoriją. Pažinime vaizdinius atskyrė nuo sprendinių ir tik pastaruosius siejo su tiesos ir klaidos reikšmėmis. Tiesos kriterijumi laikė akivaizdumą. F. Brentano idėjos turėjo įtakos E. Husserlio fenomenologijai, M. Heideggeriui, K. Twardowskiui, A. von Meinongui (vadinamoji Brentano mokykla), t. p. analitinei filosofijai, Würzburgo mokyklai, geštaltpsichologijai.
Franz Brentano
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Psichologija empiriniu požiūriu (Psyhologie vom empirische Standpunkt 3 t. 1884–1928), Apie moralinio pažinimo kilmę (Vom Ursprung sittlicher Erkenntnis 1889), Apie filosofijos ateitį (Über die Zukunft der Philosophie 1893), Keturios filosofijos fazės (Die vier Phasen der Philosophie 1895), Jutimų psichologijos tyrimai (Untersuchungen zur Sinnespsychologie 1907), Aristotelis ir jo pasaulėžiūra (Aristoteles und seine Weltanschauung 1911), Tiesa ir akivaizdumas (Wahrheit und Evidenz, išleista 1930), Etikos pagrindai ir struktūra (Grundlegung und Aufbau der Ethik, išleista 1952), Filosofiniai erdvės, laiko ir kontinuumo tyrinėjimai (Philosophische Untersuchungen zu Raum, Zeit und Kontinuum, išleista 1976), Deskriptyvioji psichologija (Deskriptive Psychologie, išleista 1982).
2579