Tetzner Franz Oskar (Francas Oskaras Tècneris) 1863 03 23Werdau 1919 02 24Leipcigas, vokiečių etnografas, literatūros istorikas.
Baigęs Leipcigo universitetą (germanistiką) mokytojavo. Rašė apie Rytų Vokietijoje gyvenančių slavų tautų gyvenseną, taip pat prūsus, lietuvius (lietuvininkus), kuršius (baltų tautas siejo su slavais). Ištyrė ir nustatė lietuvių kalbos paplitimo Mažojoje Lietuvoje plotą (priskyrė ir Sembos pusiasalį) iki 1709–1711 Didžiojo maro ir bado ir po jų. Parengė lietuviškų dainų rinkinį Dainos: lietuviškos giesmės (Dainos: litauische Volksgesänge, su žmona Helene Tetzner, 1897), jame pateikė pirmąją lietuviškų dainų istoriją, aprašė lietuvių liaudies muzikos instrumentus. Svarbiausiame veikale Slavai Vokietijoje (Die Slawen in Deutschland 1902) išsamiai aptarė lietuvių gyvenseną, palankiai rašė ir apie prūsus, kuršius. Žurnaluose Illustrierte Deutsche Monatsschrift, Globus išspausdino straipsnių apie lietuvių sodybas, papročius, dainas, patarles, drabužius.
Franz Oskar Tetzner (iliustracija iš knygos Unsere Dichter in Wort und Bild (t. 4, 1894)
Mažosios Lietuvos archyvuose surado daug K. Donelaičio įrašų krikšto metrikų knygose, autobiografines pastabas įpėdiniui, bylinėjimosi su Tolminkiemio amtmonu T. Ruigiu dokumentus, daugumą 1896–1914 išspausdino žurnale Altpreussische Monatsschrift, tęstiniame leidinyje Unsere Dichter in Wort und Bild; taip buvo išsaugotas K. Donelaičio palikimas (per Antrąjį pasaulinį karą daugelis Rytų Prūsijos archyvų buvo sunaikinta). Nustatė K. Donelaičio charakterio bruožus, surado tėviškę Lazdynėlius, čia 1896 su M. Jankumi ir kitais atidengė paminklinį akmenį (toje plynėje 1989 lietuvių pasodintas ąžuolynas), pagrįstai tvirtino, kad poetas palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje (ne šventoriuje).
2271