Fresnelio zonos (S – bangų šaltinis, Q – bangos frontas, DD′ – anga, NN′ – ekranas)

Fresnelio zonos (Frenèlio zònos), vienodo ploto segmentai, kuriais suskaidomas bangos paviršius nagrinėjant bangų difrakciją pagal Huygenso ir Fresnelio principą. Parenkamos taip, kad atstumas nuo zonos kraštų iki nagrinėjamojo taško B skirtųsi puse bangos ilgio: M1B – M0B = M2B – M1B = … = λ / 2. Iš bangos fronto atitinkamų gretimų zonų iki taško B ekrane NN′ ateinančių virpesių fazės yra priešingos, o virpesių amplitudės monotoniškai mažėja. Atstojamojo virpesio amplitudė taške B yra AB = a1 – a2 + a3 – a4 + a5 – … ± ak =  a 1 2 ± a k 2 { a_{1}} over {2}`plusminus` { a_{k}} over {2} (pliuso ženklas atitinka nelyginį, minuso – lyginį zonų skaičių k). Jei banga sklinda pro neskaidrią kliūtį su apskrita anga, Fresnelio zonų skaičius yra baigtinis. Atstojamojo virpesio amplitudė (ir intensyvumas) taške B priklauso nuo atidengtų zonų skaičiaus, kurį lemia taško vieta. Įvairiems taškams k skirtingas. Tuose taškuose, kuriems k nelyginis, AB didesnė, kuriems k lyginis – mažesnė.

Jei bangų spinduolio, angos ir tiriamojo taško tarpusavio padėtis pastovi, intensyvumas tame taške priklauso nuo angos spindulio ir bangos ilgio. Fresnelio zonomis naudojamasi optikoje, akustikoje, radiotechnikoje; paaiškinamas bangų difrakcijos poveikis spinduliuotės kryptingumui, bangų fokusavimui.

1333

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką