Nansen Fridtjof (Fritjofas Nánsenas) 1861 10 10Store Frøen (prie Christianijos, dabartinis Oslas) 1930 05 13Lysaker (prie Oslo), norvegų keliautojas, okeanografas, Arkties tyrėjas. 1893–95 bandė pasiekti Šiaurės ašigalį. Nuo 1897 Christianijos universiteto profesorius. 1902 Christianijoje įkūrė Centrinę okeanografijos laboratoriją. Patobulino srovės greičio matavimo metodą, sukonstravo batometrą, tikslų areometrą. 1906–08 pirmasis Norvegijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje, po I pasaulinio karo Tautų sąjungos vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (jo iniciatyva 1922 įvestas Nanseno pasas). 1921 su kitais organizavo pagalbą badaujantiems Pavolgio gyventojams. Keliones aparašė knygose.

Fridtjof Nansen (1888)

Ekspedicijos

1888–89 su O. Sverdrupu ir 4 kitais keliautojais slidėmis perėjo Pietų Grenlandiją iš rytų į vakarus (nuo Gyldenløveso fiordo iki Ameraliko fiordo), nustatė, kad ją dengia ledynai.

Fridtjof Nansen šalia įšalusio Framo (Norvegijos nacionalinė biblioteka)

1893 06 24 su O. Sverdrupu naujo tipo laivu Fram (išgaubtas korpusas turėjo atlaikyti šoninį ledo spaudimą) išplaukė iš Christianijos; tikėjosi pasinaudojęs jūrų srovėmis ir ledų dreifu pasiekti Šiaurės ašigalį. 1893 09 į šiaurės vakarus nuo Naujojo Sibiro salų laivas įšalo ir ėmė dreifuoti į šiaurės vakarus, pamažu artėdamas prie ašigalio. Po metų laivas pasiekė 83°24′ šiaurės platumos, tačiau pakeitė kryptį. F. Nansenas, įsitikinęs, kad dreifuodamas ašigalio nepasieks, paliko laivui vadovauti O. Sverdrupą ir 1895 03 su Fredriku Hjalmaru Johansenu šunimis kinkytomis rogėmis patraukė Šiaurės ašigalio link. Po 3 savaičių (1895 04 08) priėję iki 86°14′ šiaurės platumos, turėjo pasukti atgal. Liepos mėnesį priėjo Prano Juozapo Žemę ir liko žiemoti. 1896 pavasarį iškeliavo į pietvakarius norėdami pasiekti Špicbergeną, bet birželį netikėtai juos rado Fredericko Georgeʼo Jacksono britų ekspedicija, su kuria 1896 08 jie grįžo į Norvegiją. Beveik tuo pačiu metu grįžo ir laivas Fram, išsilaisvinęs iš ledo netoli Špicbergeno.

Fram dreifo metu padaryti tyrimai paneigė nuomonę, kad Arkties vandenynas seklus (buvo atrasta didelių gelmių), nustatyta jo vandens masių struktūra, atrasta Žemės sukimosi įtaka ledų judėjimui.

Svarbiausi veikalai

Slidėmis per Grenlandiją (Paa ski over Grønland 1890), Eskimų gyvenimas (Eskimålit 1891), Fram keliauja į ašigalį (Fram over Polhavet 1897), Norvegijos Šiaurės poliarinė ekspedicija, 1893–1896. Tyrimų rezultatai (The Norwegian North Polar expedition, 1893–1896. Scientific results 6 d. 1900–06), Kelionė po Sibirą (Gjennem Sibirien 1914).

Apdovanojimai

Nobelio taikos premija (1922)

Atminimo įamžinimas

F. Nanseno vardu vadinama kalnas Tian Šanyje, sąsiauris Kanados Arktiniame salyne, fiordas Grenlandijoje, Arkties vandenyno dugno dubuma.

Fridtjof Nansen (1896)

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką