Friedland (Frýdlandas, nuo 1946 rusų k. Pravdinsk), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities miestas (Pravdinsk).
Istorija
Frydlando vietoje iki 13 a. vidurio buvo prūsų notangų pilis su, manoma, Romuvos šventykla. Po Didžiojo prūsų sukilimo (1260–74) čia Vokiečių ordinas pastatė pilį, aplink ją kūrėsi miestas. 1335 Frydlandas gavo Kulmo teises; 1347 sugriautas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės. Netoli miesto, Bambaliuose, 1536 gimė J. Bretkūnas. 16–17 a. Frydlando, priklausančio Prūsijos daliai Mažajai Lietuvai, apylinkių gyventojų dauguma buvo prūsai ir lietuviai (lietuvininkai); iki 18 a. prūsams baigus vokietėti arba lietuvėti, daugumą sudarė lietuvininkai, vėliau daugėjo vokiečių. 1807 06 14 prie miesto įvykusiame Friedlando mūšyje Prancūzijos kariuomenė nugalėjo Rusijos kariuomenę.
Friedlando Švento Jurgio evangelikų liuteronų bažnyčia (dabar cerkvė)
1818–71 Frydlandas buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Karaliaučiaus apygardos Frydlando (nuo 1927 Barštyno) apskrities miestas. Nuo 1924 ant Alnos veikusi hidroelektrinė aprūpino elektra dalį Rytų Prūsijos.
Per II pasaulinį karą 1945 Frydlandą užėmė SSRS kariuomenė. Miestas labai apgriautas per šio karo mūšius ir po jo sovietinių kolonistų; išliko dalis senamiesčio, Šv. Jurgio evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1360; 1991 paversta cerkve), notangų piliakalnis (į pietvakarius nuo miesto, netoli hidroelektrinės užtvankos), ant kurio vokiečiai buvo įrengę kapines (minimos nuo 1584), dalis vadinamo Patrimpo kalno (buvusi notangų alkavietė), paminklas 1807 mūšiui. Nuo 1946 Frydlandas priklauso Kaliningrado sričiai; 1946–2008 Pravdinsko rajono centras.
1875 buvo 3296, 1880 – 3366, 1890 – 2609, 1910 – 3027, 1933 – 4323, 1939 – 4410, 1959 – 2700, 1979 – 4100, 1989 – 4143, 2002 – 4480, 2006 – 4439, 2010 – 4323 gyventojai.
415
2618
2271