Friùlis-Venècija Džùlija (Friuli-Venezia Giulia), autonominė sritis Italijos šiaurės rytuose, prie Adrijos jūros. Šiaurėje ribojasi su Austrija, rytuose – su Slovėnija.
Apima Goricijos, Pordenonės, Triesto ir Udinės provincijas.
Plotas 7907 km2. 1,22 mln. gyventojų (2018). Centras – Triestas (204 300 gyventojų, 2018); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2018): Udine (99,4), Pordenone (51,4), Goricija (34,3).
Kranto linija vingiuota; daug lagūnų (Marano, Grado), įlankų, nerijų, priekrantėje – salų. Friulio-Venecija Džulijos šiaurę užima Rytų Alpių kalnai, toliau į pietus – priekalniai ir žemumos. Yra karstinių reljefo formų ir apie 6000 urvų (didžiausio – Col delle Erbės – požeminio komplekso ilgis 16,5 km, gylis 935 m). Aktyvi seisminė sritis (per 1976 žemės drebėjimą Udinės miesto apylinkėse žuvo apie 1000 žmonių).
Klimatas subtropinis, kalnuose – vertikalus zoniškumas. Per metus kalnuose iškrinta iki 3000 mm kritulių. Friulio-Venecija Džulijos pietuose tankus upių tinklas; didžiausios – Tagliamento, Isonzo. Kalnuose gausu ežerų.
Kasamos švino, cinko rūdos. Laivų statyba (Trieste, Monfalconėje), naftos perdirbimas (Trieste), mašinų, laikrodžių gamyba, metalo, medžio apdirbimas, elektronikos (Trieste, Pordenonėje), tekstilės (Udinėje, Goricijoje, Pordenonėje), chemijos, avalynės, maisto pramonė.
Auginama kviečiai, kukurūzai, vynmedžiai, tabakai, daržovės. Sodininkystė. Veisiama avys (kalnuose), galvijai, kiaulės. Žvejyba. Jūrų didžiausi uostai – Triestas (metinė krovinių apyvarta apie 30 mln. t; įvežama nafta, išvežama naftos produktai), Monfalcone. Naftotiekiai (jungia Triestą su Milanu ir Vokietijos miestais). Turizmas; pajūrio kurortai (Grado, Lignano), slidinėjimo bazės (Tarvisio, Ravascletto).
Istorija
2 a. prieš Kristų dabartinė Friulio-Venecija Džulijos teritorija užimta romėnų. Žlugus Romos imperijai buvo lombardų Friulio kunigaikštystė (6–8 a.), nuo 8 a. – Frankų marka. Apie 1000 padalyta; pakrantės sritis buvo veikiama Bizantijos, žemyninę sritį valdė Friulio kunigaikščiai ir Goricijos grafai. 11 a.–15 a. pradžioje Friulį-Veneciją Džuliją valdė Aquilejos patriarchas. 1420 padalytas tarp Venecijos respublikos ir Austrijos. 1815 visas Friulis atiteko Habsburgams, 1866 Udinės provincija (su Pordenone) – Italijai. 1918 prie Italijos prijungta austriškoji Friulio dalis.
Po II pasaulinio karo rytinę Friulio dalį aneksavo Jugoslavija (dabar priklauso Slovėnijai). Triesto miestas ir jo apylinkės tapo laisva teritorija, administruojama Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jugoslavijos. 1947 Udinės ir Goricijos provincijos bei Triesto miestas sujungti į Friulio-Venecija Džulijos sritį, kuri pagal 1954 Londono susitarimą perduota Italijai.
1963 suteikta autonomija, 1968 joje sukurta nauja Pordenonės provincija.