fundamentalzmas (lot. fundamentum – pagrindas), šiuolaikinių religijų kraštutinių konservatyviųjų srovių pagrindu kylantys visuomeniniai politiniai judėjimai bei organizacijos; ištikimybė dešiniosioms konservatyviosioms politinėms pažiūroms.
Kilo 20 a. 2 dešimtmečio pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1919 Filadelfijoje įkūrus Pasaulinę krikščionių fundamentalistų asociaciją (World’s Christian Fundamentals Association). Per savo atstovus valstybinėse įstaigose ir organizacijose fundamentalistai siekė daryti įtaką visuomenės gyvenimui ir politikai. 1925 Tenesio valstijoje jų iniciatyva buvo priimtas įstatymas, kuriuo valstybinėse mokyklose uždrausta dėstyti Ch. R. Darwino evoliucijos teoriją (panaikintas 1967). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose viena įtakingiausių fundamentalistų organizacijų Daugumos moralė (Moral Majority, įkurta 1979), kaip ir kitos jų organizacijos, siekia įdiegti religijos principus į visuomenės gyvenimą. Vis dėlto Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip ir kitose Vakarų šalyse, fundamentalizmo įtaka yra menka.
Funfamentalizmas daugiausia reiškiasi islamo šalyse. Islamo fundamentalistai nori įkurti teokratinę valstybę. Pasaulietinę demokratinę valstybę laiko Vakarų reiškiniu, svetimu musulmonams. Pasak jų, ideali yra socialinio teisingumo visuomenė, paremta valstybės rūpinimusi kiekvienu jos nariu. Islamo valstybių vyriausybės turinčios vykdyti vadinamąją islamizacijos politiką, apimančią ūkį, politiką, kultūrą, gyvenseną. Radikalieji fundamentalistai remiasi prievartiniais veiklos metodais, nuosaikieji – demokratiniais. 1928 Egipte fundamentalistai įkūrė Brolių musulmonų organizaciją, kuri 5 dešimtmetyje išplėtė veiklą ir kitose musulmonų šalyse.
Spartėjant modernizacijai 20 a. 8 dešimtmetyje islamo fundamentalistų veikla suaktyvėjo. 1979 Irane fundamentalistai kartu su kitomis politinėmis jėgomis nuvertė šacho režimą ir įkūrė teokratinę valstybę. 1982 fundamentalistų sukilimas Chamoje (Sirija) buvo numalšintas. 1987 teroristinę veiklą pradėjo palestiniečių Hamas organizacija. 1991 Alžyre rinkimus laimėjus fundamentalistiniam Islamo gelbėjimo frontui (įkurtas 1989) ir vyriausybei atsisakius pripažinti jo rezultatus, fundamentalistai pradėjo partizaninį karą (nenutrauktas iki šiol). 1991 žlugus Sovietų Sąjungai buvusiose Vidurinės Azijos respublikose, daugiausia Tadžikijoje ir Uzbekijoje, t. p. atsirado fundamentalizmo apraiškų.
1996 po kelerių metų pilietinio karo fundamentalistai (Taliban) paėmė valdžią Afganistane. 2001 09 islamo fundamentalistų organizacija al Kaida, kurią globojo talibai, įvykdė teroro aktus Niujorke ir Vašingtone. 2001 10 Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos karinėmis pastangomis talibų režimas Afganistane buvo nuverstas. 2003 04 Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva ir daugiausia jos karinėmis pajėgomis nuvertus S. Husseino režimą Irake ir jį okupavus, islamo fundamentalistų veikla vėl suaktyvėjo. Jie įvykdė teroro aktų Madride (2004 04) ir kitur.
Radikaliųjų fundamentalistų teroro aktai 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje tapo viena didžiausių grėsmių pasaulio saugumui. 21 a. pradžioje prieš Irako ir Sirijos vyriausybes sukilo nauja fundamentalistinė grupuotė Islamo valstybė, turinti pretenzijų į valstybingumą ir savo kovos taktikoje naudojanti teroristinius metodus.