funkcionalzmas, 20 a. modernizmo architektūros ir dizaino kryptis. Pagrįstas nuostata, kad objekto formą, struktūrą, konstrukcijas ir medžiagas lemia jo funkcija. Architektūrai būdinga laisvas planas, išorės ir vidaus vienovė, abstrakčios paprastos formos; naudota naujos statybinės medžiagos, gelžbetoninės konstrukcijos, atsisakyta puošybos.
Funkcionalizmas pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje kaip priešprieša eklektikos, istorizmo architektūrai, kuriai būdinga dekoratyvumas, puošyba, formos ir konstrukcijos atotrūkis. Siekta panaikinti prieštarą tarp senosios architektūrinės raiškos ir stilistikos bei naujų statybos technologijų, pastatų tipų. Funkcionalistų credo tapo 1880 Čikagos mokyklos architekto L. H. Sullivano šūkis Forma seka funkciją ir architekto Le Corbusier aforizmas Namas – tai mašina gyventi.
Bauhauso mokyklos pastatai Dessau (1926, architektas W. Gropius, © LATGA / Bild-Kunst, 2020)
Funkcionalizmas, kaip atskira kryptis, susiformavo 20 a. pirmoje pusėje Europoje ir Amerikoje suklestėjus pramonei, pramoninei statybai, plėtojantis inžinerijai, atsiradus naujų statybinių medžiagų. Funkcionalizmo pagrindiniu centru tapo Bauhauso mokykla Vokietijoje. Joje dirbę architektai W. Gropius (Vokietija), L. Miesas van der Rohe (Jungtinės Amerikos Valstijos), remdamiesi tikslingumo estetikos principais, siekė naujos meno ir technikos sintezės, universalios harmonijos. Funkcionalizmo centrai susikūrė ir Olandijoje (grupuotė De Stijl), Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje (konstruktyvizmas).
Po II pasaulinio karo funkcionalizmas paplito beveik visame pasaulyje, tapo tarptautiniu stiliumi. Funkcionalizmo kosmopolitinės nuostatos, kurios ignoravo istoriškai susiklosčiusias vietinės architektūros tradicijas ir pirmenybę teikė universalioms formoms, sudarė sąlygas atsirasti unifikuotai (kartais net abejotinos kokybės) architektūrai. Funkcionalizmas dar vadinamas internacionaliniu stiliumi.
Lietuvoje
Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija Kaune (1936, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, inžinieriai A. Rozenbliumas, V. Ražaitis; dabar Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas)
Lietuvoje reikšmingiausi funkcionalizmo kūriniai: mokykla Liepkalnio gatvėje (20 a. 3 dešimtmetis, lenkų architektas R. Guttas), gyvenamųjų namų kompleksas tarp T. Kosčiuškos ir Olandų gatvių (20 a. 4 dešimtmetis, abu Vilniuje); funkcionalizmo bruožų yra Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastate Kaune (1936, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, inžinieriai A. Rozenbliumas, V. Ražaitis; dabar Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas). Funkcionalizmo principais iš dalies buvo grįsta ir 20 a. 7 dešimtmečio Lietuvos architektūra.
2717