funkcionalùsis mastas, kasdien kaip įprasta raciono dalis vartojami maisto produktai, pasižymintys papildomu teigiamu fiziologiniu poveikiu. Toks maistas gerina organizmo funkcijas, sveikatą ir gali padėti išvengti ligų atsiradimo priežasčių. Šių maisto produktų funkcionalumas priklauso nuo biologiškai aktyvių ingredientų, esančių jų sudėtyje. Funkcionaliajam maistui nepriskiriami bet kokios formos maisto papildai (tabletės, kapsulės ir panašiai). Šie maisto produktai turi būti sudaryti iš natūralių komponentų (neįprastų jų koncentracijų arba komponentų, esančių tuose produktuose, kuriuose jų įprastai nebūna).
Funkcionaliesiems maisto produktams gali būti priskiriami: produktai, į kuriuos pridedama papildomų maistinių medžiagų ir komponentų (maistinės skaidulos, oligosacharidai, aminorūgštys, peptidai ir baltymai, glikozidai, vitaminai, cholinai, pieno rūgšties bakterijos, mineralinės medžiagos, nesočiosios riebalų rūgštys, fitochemikalai ir antioksidantai); produktai, kuriuose pašalinti, sumažinti ar pakeisti potencialiai kenksmingi komponentai (pvz., gyvūninės kilmės riebalai); produktai, kuriuose natūraliai yra didesnis tam tikrų biologiškai aktyvių komponentų kiekis (pvz., kiaušiniai su didesniu omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiu). Funkcionaliojo maisto pavyzdžiai: margarinas, papildytas cholesterolio kiekį mažinančiais fitosteroliais, skirtas širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, kalciu papildyti maisto produktai ir gėrimai – osteoporozės prevencijai, dribsniai, papildyti tirpiomis skaidulomis ar jogurtas su pridėtinėmis probiotinėmis bakterijomis – virškinimo funkcijoms gerinti, produktai, papildyti ilgos grandinės ω-3 polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, eikozapentaeno ar dokozaheksaeno rūgštimis (mažina kraujo spaudimą).
Funkcionaliojo maisto sąvoka atsirado 20 a. 9 dešimtmečio viduryje Japonijoje, nustačius, kad polinesočiosios riebalų rūgštys gali kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujuje.
3194