fùtbolas (angl. football < foot – pėda + ball – kamuolys), sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus. Žaidimo taisyklėmis nuo futbolo iš esmės skiriasi amerikietiškasis futbolas, australiškasis futbolas, kanadietiškasis futbolas.
Futbolo taisyklės
Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (1 vartininkas, 4 gynėjai, 3 saugai ir 3 puolėjai; dėl žaidimo taktikos žaidėjų pasiskirstymas gali būti ir kitoks, pvz., 1–4–4–2). Žaidžiama stačiakampėje 90–120 m ilgio, 45–90 m pločio aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio ir 2,44 m aukščio vartai su tinklu. Futbolą galima žaisti ir mažose aikštėse bei stadionuose skersai futbolo aikštės, pastatant mažesnių matmenų nešiojamuosius vartus; taip dažniausiai žaidžiama per treniruotes, žaibo turnyrus, veteranų ir vaikų varžybas. Kamuolys odinis, pripučiamas, jo apskritimo ilgis 68–70 cm, masė 410–450 g (moterų ir jaunių mažesnis ir lengvesnis). Suaugusieji vyrai žaidžia 2 kėlinius po 45 min su 10–15 min pertrauka, moterys – po 40 min su 15 min pertrauka. Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai. Laimi komanda, įmušusi į varžovų vartus daugiau įvarčių.
a – futbolo aikštė, b – kamuolys, c – vartai
Lionelis Messi 2018 pasaulio futbolo čempionate Rusijoje (rungtynės tarp Argentinos ir Islandijos rinktinių, Maskva)
Žaidėjai avi trumpaauliais (su kapliukais paduose) futbolo batais. Kamuolys varomas kojomis (vartininkas baudos aikštelėje gali jį gaudyti arba atmušti rankomis). Draudžiama liesti kamuolį ranka, kišti varžovui koją, laikyti jį, stumti rankomis. Tam tikrais atvejais draudžiama puolančiosios komandos žaidėjui būti arčiau varžovo vartų negu kamuolys smūgio metu, kai jį smūgiuoja komandos draugas; ši pražanga vadinama nuošale. Už taisyklių pažeidimą skiriama geltonoji arba raudonoji kortelė prasižengusiam futbolininkui, baudos arba laisvasis smūgis į prasižengusiojo komandos vartų pusę. Sąmoningai pažeidus taisykles savo baudos aikštelėje varžovai muša baudinį nuo 11 metrų žymos. Jeigu kamuolys, paskutinį kartą liestas besiginančios komandos žaidėjo, išrieda už vartų linijos, tos komandos vartų pusėje skiriamas kampinis (jį muša varžovai). Iš užribio į aikštę kamuolys įmetamas abiem rankomis.
Futbolo istorija
Žaidimai su kamuoliu, primenantys futbolą, buvo žinomi Egipte, Kinijoje, Pietų Amerikos šalyse, Graikijoje, Romoje seniau kaip 3000 m. prieš Kristų. Dabartinis futbolas pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje. 1855 Sheffielde įkurtas pirmasis futbolo klubas; 1863 futbolas atskirtas nuo regbio. 1900 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (Fédération Internationale de Football Association, FIFA; 2022 jai priklausė 211 nacionalinių organizacijų). Nuo 1930 kas 4 m. rengiami pasaulio futbolo čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (Union des Associations Européennes de Football, UEFA). Nuo 1955 rengiamos Europos čempionų taurės bei UEFA taurės (UEFA čempionų lygos; 1955–71 vadintos Mugių taurės) varžybos, nuo 1960 – Taurių laimėtojų taurės (1999 abu šie turnyrai sujungti į vieną) futbolo varžybos, nuo 1960 – Europos futbolo čempionatai (1960, 1964 jie vadinti Europos taurės varžybomis).
Eusébio (Portugalija; centre) 1966 pasaulio futbolo čempionato rungtynėse su Vengrija (Mančesteris, Anglija)
1972 Tarptautinė futbolo asociacijų federacija oficialiai pripažino moterų futbolą, parengė ir patvirtino specialias taisykles; nuo 1991 vyksta moterų futbolo pasaulio čempionatai.
Populiarėja salės futbolas ir paplūdimio futbolas (žaidžiama smėlio aikštėje). Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus pagal šiek tiek pakeistas futbolo taisykles. Salės futbolą žaidžiama 2 kėlinius po 20 min salėje, krepšinio ar rankinio aikštelėje; vartų dydis 3 × 2 m, baudinys smūgiuojamas iš 6 metrų. 1982 Brazilijoje įvyko pirmasis salės futbolo pasaulio čempionatas.
1
3
* Čempionatas vyko 11 Europos šalių: Azerbaidžane, Anglijoje, Danijoje, Italijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Škotijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.
Michelis Platini (Prancūzija; atmuša galva kamuolį) 1984 Europos finalo rungtynėse su Ispanijos rinktine (Prancūzija laimėjo 2:0)
Cristiano Ronaldo 2018 UEFA čempionų lygos finale (rungtynės tarp Ispanijos Real Madrid ir Anglijos Liverpool komandų, Kijevas)
Geriausi pasaulio futbolininkai: R. Charltonas, Stanley Matthewsas (Jungtinė Karalystė), R. M. Zamora, A. Di Stéfano (Ispanija), Paolo Maldini, D. Zoffas, Roberto Baggio, Fabio Cannavaro (Italija), Raymond Kopa, M. Platini, Zinedine’as Zidane’as (Prancūzija), Marco van Bastenas, J. Cruyffas (Olandija), Eusébio, Luisas Figo, C. Ronaldo (Portugalija), F. Puskásas (Vengrija), Gerhardas Mülleris, F. Beckenbaueris (Vokietija), L. Jašinas, Eduardas Strelcovas, O. Blochinas (buvusi SSRS), George’as Weah (Liberija), Luka Modrićius (Kroatija), Robertas Lewandowski (Lenkija), Garrincha, Pelé, Ronaldo, Romário, Rivaldo, Ronaldinho, Kaká (Brazilija), D. A. Maradona, L. Messi (Argentina) ir kiti. Nuo 1991 FIFA kasmet renka geriausią pasaulio metų futbolininką, pirmasis šį vardą gavo L. Matthäusas (Vokietija), daugiausia kartų – L. Messi (2009, 2010, 2011, 2012, 2015, 2019, 2022), 7 kartus, C. Ronaldo (2008, 2013, 2014, 2016, 2017), 5 kartus, Ronaldo (1996, 1997, 2002) ir Z. Zidane’as (1998, 2000, 2003), po 3 kartus, Ronaldinho (2004, 2005), R. Lewandowski (2020–21), po 2 kartus.
Futbolas Lietuvoje
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910–12 (neoficialiais duomenimis, Klaipėdos krašte – 19 a. pabaigoje). 1922 įvyko pirmosios futbolo pirmenybės (pradėjo 10, baigė 5 komandos). 1923 Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (narystė suspenduota 1944, atkurta 1991). 1924 Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nuo 1947 rengiami Lietuvos futbolo taurės (1947–91 Tiesos taurės) turnyrai, nuo 1995 dėl supertaurės žaidžia Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. 1946 ir 1947 Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, 1983 jaunimo rinktinė – SSRS tautų spartakiados futbolo turnyro nugalėtoja. 1946 Lietuvos rinktinė, 1947–89 Vilniaus Žalgirio (1947 vadinosi Dinamo, 1948–61 Spartaku), 1960–62 Kauno Bangos, 1963–89 Klaipėdos Atlanto (1963–69 vadinosi Granitu) ir 1989 Kauno ASMM Inkaro komandos dalyvavo įvairiose SSRS futbolo pirmenybėse, taurės varžybose.
1987 universiados čempionai Žalgirio futbolininkai
Vilniaus Žalgiris 1987 tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, 1990 – Baltijos šalių čempionu. 1992 Lietuvos futbolo federacija tapo Europos futbolo asociacijų sąjungos nare.
2018 Lietuvos vyrų futbolo rinktinė
2019 Lietuvos vaikinų iki 21 m. futbolo rinktinė. Iš kairės pirmoje eilėje: Domantas Antanavičius, Ernestas Stočkūnas, Deividas Šešplaukis, Egidijus Jankauskas, Vilius Armalas, antroje eilėje: Edgaras Utkus, Edvinas Kloniūnas, Svajūnas Čižas, Edgaras Dubickas, Tomas Rakašius, Titas Krapikas
Moterų futbolas pradėtas žaisti nuo 1970, nuo 1994 rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai. 1989 Vilniaus Rūta ir Kauno Kotonas dalyvavo SSRS profsąjungų pirmenybėse, 1993 moterų rinktinė – Europos čempionato atrankos varžybose.
2017 Lietuvos moterų futbolo rinktinė
SSRS olimpinėje rinktinėje žaidė A. Kulikauskas, V. Kasparavičius, S. Baranauskas, V. Ivanauskas, V. Jurkus, V. Sukristovas (1988 Europos vicečempionas); A. Janonis ir A. Narbekovas 1988 tapo Seulo olimpinių žaidynių čempionais. Europos jaunių (16 m.) čempionu tapo V. Baltušnikas (1985), vicečempionais – R. Bubliauskas, A. Kalinauskas, D. Kazlauskas (visi 1984), 3 vietos laimėtojais – R. Kapustas, G. Staučė (abu 1986), Europos jaunių (18 m.) čempionu – G. Staučė (1988), vicečempionais – R. Bubliauskas, V. Ivanauskas (abu 1984). Kiti žymiausi futbolininkai: V. Balčiūnas, S. Danisevičius, Z. Ganusauskas, P. Glodenis, E. Jankauskas, S. Krocas, R. Marcinkus, S. Penkauskas, S. Ramelis, E. Riabovas, V. Saunoris, V. Tučkus, B. Zelkevičius; K. Andziulis (nuo 1965) ir R. Juška (nuo 1983) turi nuolatinę FIFA teisėjo kategoriją. 2021 Lietuvoje futbolą žaidė 20 483 sportininkai, dirbo 359 treneriai.
2003 UEFA taurės aštuntfinalio rungtynėse FC Porto (Portugalija) puolėjas Edgaras Jankauskas (kairėje) kovoja su Denizlisport (Turkija) gynėjais
2
* 1999 vyko du čempionatai, nes buvo keičiama varžybų sistema.
L: A. Klimkevičius Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) futbolo istorija Vilnius 2019, G. Kalinauskas Lietuvos futbolo raida (1905–2018) Vilnius 2020 (skaitmeninė knyga), A. Klimkevičius Lietuvos futbolas 50 metų nelaisvėje (1940–1990) Vilnius 2022.
70
baudos smūgis
įvartis
olimpinis futbolo logotipas
2271