futurzmas literatroje. Ryškiausiai pasireiškė Italijoje ir Rusijoje. Pradininkas – F. T. Marinetti. Jis 1909 Paryžiaus laikraštyje Le Figaro išspausdino Futurizmo manifestą (Manifeste du futurisme), kuriame paskelbtos ideologinės nuostatos: atsisakyti bet kokio ryšio su kultūrine tradicija, aukštinti agresyvumą, narsą, riziką, dinamiškumą, greitį, raumeningą kūną, technikos atradimus, didmiestį ir žmonių mases. Pasirinkę provokacijos ir skandalo strategiją, orientaciją į gatvės meną, futuristai ragino šlovinti perversmus, sudeginti muziejus, bibliotekas ir akademijas, nepaisyti jokių etinių ir estetinių draudimų, karą traktavo kaip vienintelį pasaulio švarinimo būdą. Primityvą ir klounadą jie iškėlė aukščiau klasikinių vertybių, kvietė kurti naują ateities meną naikinant senąją kultūrą. Kūriniuose technikos triumfą siekė atskleisti kalbos eksperimentais, radikaliu kalbos atnaujinimu. Kūrybą laikė amatu, darymu. Propagavo nesąvokinę kalbą, nepaisė gramatikos taisyklių, laužė sintaksės normas, vertino neologizmus ir alogizmus, rėmėsi simultaniškumo ir montažo poetika. Nesusijusius įvykius ir veiksmus, vykstančius skirtingose vietose tuo pačiu metu, vaizdavo vieną šalia kito; į literatūros tekstą įterpdavo reklamos skelbimų, firmų ženklų. Eilėraščiuose pirmenybę teikė laisvosioms eilėms, išradingai naudojo kūrinio garsinę ir grafinę optinę formą, poligrafijos priemones, skirtingo dydžio ir spalvų, netvarkingai išbarstomą šriftą. Žymiausi italų futuristai: U. Boccioni, P. Buzzi, E. Cavacchioli, C. Govoni, L. Folgore, F. T. Marinetti, A. Soffici.
futurizmo litografija (autorius Filippo Tommaso Marinetti, 1932)
Rusų futurizmui, kurio estetinės nuostatos bei bandymai panaikinti meno ir gyvenimo ribas artimi italų futurizmui, atstovavo 4 tarpusavyje konkuruojančios literatūrinės grupuotės: Gileja, arba kubofuturistai (D. Bliurliukas ir N. Burliukas, V. Chlebnikovas, J. Guro, V. Kamenskis, A. Kručionychas, V. Majakovskis), Egofuturistų asociacija, arba egofuturistai (V. Gnedovas, I. Ignatjevas, K. Olimpovas, I. Severianinas), Poezijos mezoninas (Chrisanfas, R. Ivnevas, V. Šeršenevičius), Centrifuga (N. Asejevas, S. Bobrovas, B. Pasternakas ir kiti). Svarbiausia ir radikaliausia – Gileja, kurios atstovai suformulavo teorinę doktriną, grindžiamą gražios kalbos išardymu ir technikos kultu. Kurti labai įvairūs kūriniai – nuo kabaretinių egofuturistų eilių, revoliucingų V. Majakovskio eilėraščių iki savitos V. Chlebnikovo poezijos.
Italų futurizmo poetiką pratęsė siurrealistų (siurrealizmas) automatinis rašymas. Rusų futuristai didesnės įtakos turėjo Rytų Europos literatūroms. Italų futurizmo ideologija prisidėjo prie fašizmo, rusų – prie bolševizmo propagandos (F. T. Marinetti bendravo su B. Mussolini, V. Majakovskis šlovino Spalio perversmą).
Futurizmas lietuvių literatūroje
Lietuvių literatūroje futurizmas aiškiausiai reiškėsi keturvėjininkų kūryboje. K. Binkio, A. Rimydžio, S. Šemerio, P. Tarulio, J. Tysliavos, J. Žlabio kūriniuose futurizmo poetika susipynusi su ekspresionistinėmis tendencijomis. Vėluojančio futurizmo reiškinys – trečiafrontininko P. Morkūno poezija.
žurnalo Keturi vėjai viršelis (1924 nr. 1)
futurizmo literatūra; futuristinė literatūra; futurizmas
L: D. Striogaitė Avangardizmo sūkuryje Vilnius 1998; J. J. White Literary Futurism Oxford 1990; Russkij futurizm Moskva 1999.
253